Gamtos budimas ir mūsų žala jai

 

Manau jau nevienas tikrai pajautėme pavasarį: šyla oras, vis dažniau pasirodo giedras dangus su mus šildančia saule, jau matosi vienas kitas gandras grįžęs iš šiltųjų kraštų.
Šiandien oras, sakyčiau, tikrai gan neblogas: šviečia saulė, šilta, tik truputį vėjuota. Bet nieko. Taigi, nusprendžiau nuvažiuoti prie upės pažvejoti. Žvejų nemažai. Gan nustebau pamatęs žibučių ant upės stataus kranto. Daug kas sakė, kad jų dar nematyti, o štai, tiesiog rinkis kiek nori.
Po žvejybos grįžau namo, tačiau neilgai trukus vėl išlėkiau. Su dviem draugais susitarėm pabėgioti miške, kadangi toks geras oras. Nusprendėm bėgti iki Virvytės upės ir atgal (maždaug apie 3-4 km į vieną pusę). Nubėgę iki Virvytės pamatėme, labai stipriai patvinusią upę:

Tiek daug vandens prikaupusios Virvytės šioje vietoje dar nesu matęs. Tai įrodo, kad žiemą iš tikrųjų buvo daug sniego, nes didžioji dalis toje vietoje buvusio sniego tirpsmo subėgo į upę. Taigi, su draugais buvom ganėtinai nustebę tai išvydę. Kas pradėjom fotografuot, kas filmuot.

Štai ir pamatytas vaizdas, paskatinęs mane, pasidalyti mintimis:
Aišku, kaip visada kur tik geresnė vietelė poilsiui, ten ir šiukšlių krūva. Ši nuotrauka parodo tik dalį, ten buvusių gamtos kenkiančių “virusų”. Juokingiausia tai, kad žmonės šiukšles užuot surinkę, meta jas kažkur į krūmus, tikėdamiesi, kad jos nesimatys.
Pasileidome bėgti atgal, nors daugiau gal ėjome kalbėdami apie įvairius dalykus. Einant pagalvojau, kad reikia nufotografuoti ir tai, ką pamačiau atbėgdmas. Vaizdas tikrai ne toks, kokio norėtųsi:

Iškart aišku kieno tai vėžios. Miškovežio. Bet tai dar būtų nieko, jei ne tai:

Labiausiai “pralinksmino” paskutinėje nuotraukoje esantis vaizdas. Jau anksčiau (gal kokius paskutinius 5 ar daugiau metų) ten stovėjo vos keli medžiai (buvo daug iškirsta). Negana to, kažkokie tai “dėdės” sugebėjo tuos kelis medžius dar labiau praretinti, dėl kažkokių tai 10-20 rąstų. Net juokas tiek nebeima, kai labiau apie tai susimąstai.
Sutinku, medienos pramonė yra reikalinga: popierius, baldai ir pan. Tačiau gal susimąstykim ir apie savo aplinką. Tose vietose kur augo šie medžiai buvo daug grybų, uogų ir pan. O dabar kas ten augs? Žolės? Čia ne vien Lietuvoje ar Europoje taip. Nereikėtų užmiršti ir apie Amazonės miškus. Pastaruoju metu jie taip pat yra masiškai kertami. Ir kas iš to bus? Šie miškai planetai tiekia, jei neklystu, apie 10% deguonies ir tiek pat suvartoja anglies dioksido. Galų galiausiai mes pakenksim netik gamtai, bet ir sau patiems…
Nežinau, kaip reikia spręsti šią problemą. Nemanau, kad ir kiti tai žino, ar bent mėgina sužinoti. Žinau tik tiek, kad miškai kartais yra kertami tiesiog per daug. Man patiko kažkur skaityta frazė: gamta mus myli, bet ar mylim mes ją?..

Advertisements

One response

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: