Mokytojai ir mokykla mano akimis

Mokykla – kiekvieno jauno žmogaus kasdienybė. Ten praleidžiam didžiąją dalį savo savaitės. Kiekvienas turi savo nuomuonę apie savo mokyklą, jos mokytojus, joje besimokančius mokinius. Tačiau mokykla gera ar bloga galime nuspręsti tik iš joje dirbančių žmonių (mokytojai, personalas, mokiniai (tam tikra prasme ir jie dirba)).
Taigi pradėsiu nuo mokytojų. Kiekvienas mokytojas turi savo mokymo bei vertinimo metodą. Kai kam gali ji neįtikti, kai kam – atvirkščiai. Tačiau tai ne viskas ko mokytojui reikia. Pavyzdžiui mano mokytojo idealas – išmanantis savo darbą, sugebantis žinias gerai perteikti mokiniui, linksmas, kai reikia griežtas, galintis visada padėti mokiniui, teisingai vertinantis, mokantis bendrauti su jaunais žmonėmis. Bet tikrai nerasim tokio mokytojo, kuris turės būtent visus šiuos bruožus. Vieni bus amžinai susiraukę, kiti nenorės nė trupučio pašnekėti apie ką nors kitą tik išdėstyti dalyką ir viskas. Ar galim už tai ant jų pykti? Manau, kad ne. Kiek pastebėjau dažniausiai surūgę, nepatenkinti mokiniais būna senesnio amžiaus mokytojai. Jaunesni būna dar tokie komunikabilūs, neseniai patys perėję tą mokinio “gyvenimą“ ir žino ko reikia mokiniams. Taigi, senesni mokytojai būna gal daugiau paveikti tos mokykliškos rutinos ir yra daugiau nepatenkinti, kad mokiniai nesimoko ir pan. Tačiau pabrėžiu, tikrai ne visi.
Man patinka tokie mokytojai su kuriais galiu rasti bendrą kalbą. Yra pavyzdžiui toks vienas mokytojas. Aš toje mokykloje jau nebesimokau, kurioje jis dėsto, bet dar ir dabar tebebendraujam, kai reikia pagalbos, jis visada man padeda. Ir šiaip, su juo visai smagu pakalbėt. Gerai, kad mokytojai moka bendrauti su mokiniais ne tik pamokų metu. Tada mokiniui nebūna taip, kad jis nenoriai eina į pamokas (kartais tai pasitaiko) ir pan.
Kalbant apie mokinius, tai ar jie ko išmoks, ar ne, viena puse priklauso ir nuo jų pačių. Mokytojas gali, kad ir kaip aiškiai aiškint, jei mokinys nenorės, jis neišmoks. Yra vienas labai geras pavyzdys. Kalbu su vienu draugu ir jis man sako: “Galėjau eiti į ****** gimnaziją. Būčiau nors ko nors išmokęs…“ Aš jam ir sakau: “O tai čia kas blogai. Mokytojai blogai dėsto?“ Atsakymas mane vos neprajuokino: “Ten būtų nors mokytojai spaudę prie knygų, o čia…“ Tai pala. Kas kaltas, mokytojas ar mokinys? Tipiškas pavyzdys, kai mokinys paprasčiausiai tingi mokytis, o kaltę meta ant mokytojų.
Iš mokytojos lūpų išgirdau tokį sakinį: “Mokinai per daug sau leidžia“. Šis sakinys buvo ištartas, kai vienas mokinys parašė skundą prieš vieną mokytoją, o mes apie tai kalbėjome prie tos, kuri tai pasakė. Man iškart į galvą šovė tokia mintis: tai ką? Mokinys jau negali pastovėti už save? Jeigu jam kas nepatinka, tai jis pilną teisę turi kažkam pasiskųsti (šiuo atveju pavaduotojai) ir pamėginti išspręsti problemą. Bet kai ji pradėjo argumentuoti sakinį, aš visiškai su ja sutikau. Ji argumentavo taip: “Mokinai ką gauna valgykloje, nevalgo, o mėto ant žemės. Negerbia mokytojų, kai prie jų viešai keikiasi. Negerbia patys save rūkydami mokyklos teritorijoje“ ir pan. Taip, visiškai sutinku šiuo klausimu. Mokiniai kartais tikrai nebekreipia dėmesio prieš ką šneka/elgiasi ir kaip tai daro.
Užbaigsiu tuo, kad mokytojų dauguma nėra blogi. Jie moko taip kaip reikia., elgiasi taip kaip reikia. Mokiniai taip pat. Tačiau visur yra išimčių. Aišku, čia tokios išimtys, kuria būtų galima taisyti. Tačiau gal visiem reiktų pagalvoti ir pradėti taisytis patiems.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: