Žmonių abejingumas ir nesupratingumas

 

Šiandien mano kaime įvyko toks nemalonus įvykis. Degė žolė. Oi negeras dalykas. Tačiau jei manot, kad aš rašysiu ir moralizuosiu apie žolės deginimą, tai klystat.
Pradėkim nuo pradžių. Sumąstė žmonės išvežti surinktas šakas ir sudeginti. Na ką gi, bedeginant įsiplieskė ugnis, kuri pradėjo plisti. Na ką padarysi, kaip jau atsitiko taip. Ugnis pamažu pradėjo eiti tvartų link (aišku tie pastatai ne už 10m tebuvo). Na ką, pasiemėm kąstuvus ir iškvietę gaisrininkus ėjome stabdyti ugnies. Va čia ir prasidėjo. Iš viso kaimo atėjo gal kokie 5-6 žmonės. Dvigubai daugiau ne bandė gesinti ugnį, tiesiog atsistojo ir žiūrėjo. Kiti atėję pradėjo šaukti ant kaltininkų. Niekam nesvarbu, kad tai įvyko netyčia. Aišku, aš jų neteisinu, bet ne tokiu momentu reikia pradėti aiškintis. Kas svarbiausia, tie kaltininkai visiškai neneigė savo kaltės, labiausiai stengėsi užgesinti ugnį, patys pasiskambino į gaisrinę ir nebandė visko nuslėpti. Bet ne, užuot padėję stabdyti ugnį, visi darė ką nors kitą. Pasakysiu, gal negražiai, bet perteikiant jų visų požiūrį (man taip atrodė): “po**ui kaip čia baigsis, svarbu kentėsiu ne aš“.
Iš tikrųjų man buvo šiek juokinga žiūrėti į kaltinančiuosius. Kur protingi žmonės, tai tie nieko nesakė, suprato, kad viskas įvyko netyčia. Aišku nesakė, kad  čia nieko tokio, bet neliejo savo nepasitenkinimo. Bet kiti mane juokino: “Visi vabaliukai sudegė. Va dabar tai viską pasakysiu policijai. Neliksit nenukentėję“. Ir tai pasakė žmogus, kuris tų vabaliukų nėra matęs blaiviomis akimis ir iki kurio namų ugniai prieit buvo dar toli gražu. Svarbiausia įskųst, kažką apkaltint. Man patiko “padegėjo“* atsakymas: “Žinai ką? Gal mažiau čia aiškink. Ar tau atrodo, kad aš padegiau ir išėjau namo?! Aš iškviečiau gaisrinę. Skubėjau stabdyti ugnį. Pripažįstu, kad pasielgiau blogai ir prisiimsiu atsakomybę. O ką veikiat jūs? Vėpsot, kaip žmogus bando nors šiek tiek sustabdyti ugnį ir viskas. Tau didesnė gėda nei man!“. Numojo ranka ir nuėjo.
Reziumuosiu šitaip – nepateisinu “padegėjų“ poelgio, tačiau pritariu jo išsakytai minčiai. Vis dėlto įvykis buvo netyčinis. Jei tokie yra kaimynai, tai geriau gyventi vienkiemyje. Per akciją DAROM 2011, visi dirbo draugiškai, o dabar… Bėda, o niekas nenori pagelbėti. Ajajajaj kaip negerai. Nemaniau, kad mano kaimo žmonės gali būti tokie abejingi ir “ant visko dėję“. Kartais net priešiški…

* kabutės nes padegimas buvo netyčinis

Reklama

2 responses

  1. Šaunu, kad su Žymantu naujai atradote wordpresa 🙂

    1. Atrast atradome, o kaip vystysime toliau savo tą atradmą, tai dar neiaišku 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: