Monthly Archives: 2011 gegužės

Kuo mažyn – tuo durnyn…

Šiuolaikinis jaunimas (turiu omeny 7-11 m. vaikus) yra tikrai labiau “išmandrėjęs” nei mes buvom. Kuo remiuosi šitaip teigdamas? Savo patirtimi, tuo, ką matau mokykloje, kartais savo kaimo aplinkoje. Aišku, daugeliui gali prieš akis susidaryti tas pasenęs stereotipas – žmonės iš kaimo – prasčiokai. Norėčiau pasakyti, kad tikrai ne visi tokie yra.

Grįžtu prie temos. Šiais laikais vaikai visai praradę baimės jausmą. Atsimenu, kaip mes, būdami maži, bijodavome ką nors priešiško pasakyti vadinamajam “didžiokui”. Aišku, nebuvo taip, kad jie mus keikvieną pertrauką skriausdavo. Bet mes žinojom, kad jie yra vyresni, didesni, ir mums bus tikrai ne į naudą “šakotis” prieš juos. Aš jau suku ta linkme, kad dabar vaikai yra labai drąsūs. Reiškiasi kur nori, kada nori, kaip nori. Aš nesakau, kad jie to negali daryti. Bet tai reikia daryti korektiškai. O kas dabar vyksta? Visų pirma, pabandyk ką nors padaryti mažiukui. Tai tuoj prasidės įvairūs bylinėjimaisi su mokytojais, tėvais ir pan. Visų antra, pamėgink nuraminti mažiuką, pasakydamas ką nors tokio griežto, tai kad rėš jis ką nors tokio atgal, kad maža nepasirodys. Ir jam visiškai tas pats, ką tu jam ten pasakei. Iš vis, galiu pasakyti, kad iš pradinuko yra tekę gauti pasiūlymą užsidirbt į snukį. Išvadas darykite patys…

Ką kalbėt apie mus. Jei jau vaikai net mokytojų neklauso, tai mes jiems … vietoje. Savo akimis mačiau, bėga vaikas pro mokyklos koridorių (įprastas reiškinys) ir tik šast ir susiduria su mokytoja. Ta mokytoja pradeda aišku pykti: “Ar tu matai kur bėgi, ir išvis, negalima koridoriais bėgioti!” Na o vaiko reakcija maždaug tokia “Ką tu čia nusišneki?!”. Vaikas nieko neatsakęs (iš jo žvilgsnio ėjo suprasti jo atsakymą) nubėgo klykdamas toliau per koridorių.

 

Kame šaknys viso šito “išmandrėjimo”?

  1. Per daug teisių yra suteikiama vaikams. Labai gerai pasakė mano vokiečių kalbos mokytoja: “Vaikai žino savo teises, bet nežino savo pareigų”. Argi ne taip dabar yra? Žinau vieną nutikimą (berods buvusi lietuvių kalbos mokytoja pasakojo), kaip vienoje šeimoje, mama dėl kažko supyko ant savo vaiko (lyg dėl prastų pažymių ar kažkas panašaus, tiksliai neatsimenu). Ir ką Jūs sau galvojate? Vaikas atrėžė: “Tu ant manęs nerėk, nes aš vaikų teisėm pasiskųsiu”. Ir ką tokiam vaikui reikia sakyti? Žino vaikai, kad tėvai negali smurtauti prieš juos, negali “pyktį dėl prastų pažymių”. Tačiau nežino, kad jie turi jausti pagarba vyresniam, o ypač savo tėvam.
  2. Turtingų tėvelių – turtingi vaikeliai… Viskas tuo pasakyta. Tokios asmenybės greitai pajaučią savo ale galybę. Maždaug jų tokia nuostata: “Turiu pinigų – ką noriu, tą darau. O jei ką, tai tėvai išsuks. Pažįstamų turi”. O kas durniausia, kad jeigu kas ir ne taip, tai tėvai ir išsuka. Va tau ir tėvų auklėjimas.
  3. Pradėjau apie tėvų auklėjimą. Taipogi labai svarbus aspektas vaiko auklėjime. Ką norite tą sakykite, tačiau savo kaip asmenybės pagrindus vaikas atsineša iš namų. Jei tėvai lepina savo atžalą, tai tokia ji ir bus – išlepusi, nuo niekieno “nepriklausoma” ir pan.
  4. Norėjimas pasirodyti narsuoliais. Didelę įtaką daro draugai. Kuo drąsesnis (tuo pačiu kvailesnis šiuo atveju), tuo didesnis esi tarp savo draugų. Na, o draugai norėdami pamatyti tą įspūdingą reginį, tai tik ir ragina savo bendraklasį taip elgtis. Vienu žodžiu – vaikas po savo žygdarbio, draugų tarpe jaučia patosą (bent jau toks įspūdis susidaro).

Problemos sprendimas

Nežinau, ką pasiūlyt. Visų pirma, auklėjimas namuose. Jei vaikas turės gerus mandagumo pamatus, tai viskas savaime gerai klostysis. Visa kita išugdoma.

Daugiau net nežinau ką pasiūlyt. Daugiau čia reiktų atitinkamiems specialistams šitą klausimą spręst.

Pabaigai

Paprasčiausias apibendrinimas. Šiuolaikinė jaunimo karta – durnesnė, nei mūsų. Tą galiu užtikrinti.

Reklama

“Popsuchinė“ žiniasklaida – didelis š…

Aktualija – tai, kas kažkuriuo tai metu plačiajai visuomenei yra svarbu.

Kodėl pradėjau nuo žodžio “aktualijos“ reikšmės?

  1. Čia tiems, jei kas nesupranta, ką reiškia šis žodis. Patikėkit, sutikau tokį žmogų, kuris nežino. Graudu…
  2. Norėjau pabrėžti žodį svarbu, nes šis žodis įrodo, kaip žmonės dėl kažko tai ypač suka galvą.

Kokia mano keliama problema?

Dabar žmonės ypač nežino dėl ko reikia domėtis, kokias naujienas sekti. Kiek pastebėjau, plačioji visuomenė vis labiau susikoncentruoja į tas naujienas, kurios, kaip sakoma, yra apie žvaigždžių apatinius. Dėl panašių temų žmogaus mentalitetas degraduoja.  Svarbiausios aktualijos: karališkosios vestuvės, kas nori nužudyti Mią?, kas kiek numetė ar priaugo svorio, kaip ūkininkai ieško žmonos ir begalės panašių temų. Aš nesuprantu, kaip atsiranda žmonių tuo besidominčių ir stebinčių visas tas vemti verčiančias laidas kaip “Žiūrima ką turim“ ar “Kakadu“. Na, o televizija, aišku, kaip nekiš to viso mėšlo į mūsų galvas, kuris ir niokoja mūsų mentalitetą. Juk reitingai auga… Išvis, dabar yra labai mažai laidų, kurias galima žiūrėti. Viena iš tų laidų, kurias dar galime žiūrite – “Kodėl?“ Nors dabar paprieštarausiu sau. Paskutiniu metu ir ši laida nusivažiavo į pievas. Nieko doro joje nebėra. Grinevičiūtę taip pat pradeda gadinti “popsuchinė“ propaganda.

Taipogi visos šitos ale naujienos pradeda atsispindėti ir kai kuriuose lietuviškuose naujienų (žinių) portaluose. Todėl kartais net nebeįdomu lankytis lietuviškuose saituose ir tenka nukeliauti į užsienietiškus.

Kuo siūlau domėtis?

Čia aš negaliu nurodyti tikslių temų.Tai būtų kiek neracionalu, nes kiekvienas žmogus turi savo skonį. Kiekvienas turi savo mėgiamą sritį. Aišku, jeigu ji mėgiama, tai ja ir taip bus domimasi. Aš tik noriu pabrėžti tai, kad mes turim domėtis tuo, kas mums atrodo patrauklu, dar kažkiek tai nežinoma, o ne tuo, ką mums siūlo popsuchos ledėjai.

Kodėl kilo mintis rašyti šį straipsnį?

Kartais tenka jau kalbėti su sugadinto mentaliteto asmenybėmis. Turiu omeny, kad kalbama panašiai taip: “Ar matei per teliką, kad…“ , “Žinojai, kad … nusipirko …“ ir pan. Na ir kieno čia padariniai? Reiškia žmogus žiūri tas degraduoti verčiančias laida ir nejaučia kaip įkyriai kalba. Gaila tokių žmonių.

Beje, panašia tema rašė Žymantas. Prisiminus šį straipsnį, kilo keletas minčių. Taigi, nutariau pasidalyti jomis.

Apibendrinimui keli popsuchos perliukai. Išvadas darykite patys.

Lady Gaga prieš klausytojus apnuogina sielą ir… užpakalį. (15min.lt)

Izraelio pora savo dukrą pavadino Like (facebook aukos). (15min.lt)

Nigerijoje ožys įtariamas ginkluotu apiplėšimu. (lrt.lt)

Truputėlis (ne)žemiškų dalykų

Šiandien, per paskutinę pamoką (renginių organizavimas) įsikalbėjome apie tam tikrus dalykus. Kai kam jie gali atrodyti mistiški, kitiem realūs, dar kitiem keliantys baimę. Pačiam iš tikrųjų nėra tekę pamatyti tokių dalykų gyvai, apie kuriuos kalbėsiu. Tačiau mano galva, tai visai įdomi tema. Ką gi, pradėsiu nuo pradžių.

Prisiminėme, kaip vienas grupiokas rodė gan įdomų straipsnį su dėmesį patraukiančiomis nuotraukomis. Nutarėme jas vėl peržvelgti. Na nuotraukos iš tikrųjų stebinančios. Ko tik šiam pasauly gali nebūti? Ir debesys įvairių formų, ir vaivorykštės vidury nakties, ir ugnies tornadai ir t.t. Reakcija pamačius šias nuotraukas tik dar kartą įrodo, kaip mažai mes pažįstam tą mažą visatos kampelį, kuriame yra įsikūrusi Žemė.

Ir šitaip mano mintys bei mūsų pokalbis nuklydo link platesnių dalykų, į visatos platybes. Iškėlėme klausimą: ar mes vieninteliai visatoje? Mūsų mokytoja besąlygiškai tuo tiki. Aš daugiau linkęs ne tikėti, o logiškai mąstyti. Tokių kaip žvaigždžių kaip saulė (nors saulė iš tikrųjų yra milžiniškas degantis dujų kamuolys) yra milijardai, begalybė. Labai didelė tikimybė, kad kiekvienoje “saulės“ sistemoje yra bent po tokia pačią planetą kaip Žemė. Didelė tikimybė, kad ji yra tokiu pat atstumu nuo “saulės“ kaip ir mūsų žemė. Tai kodėl ten galėtų neegzistuoti gyvybė. Tik ar ji tokia išsivysčiusi kaip mes, o gal net lenkia mus? Va kur klausimas.

Taigi, bekalbant apie ateivius, mokytoja tuoj prišoko prie kompiuterio ir surado keletą video:

Kalbant apie antrąjį filmuką, tai mokytoja buvo įsitikinusi, kad žmogus to padaryti negalėjo. Mano atsakymas į tai: žmogus, jei nori, gali padaryti daug ką (tik ne viską).  Ar vaizdai, matomi filmuke, yra žmogaus darbas? Negaliu to teigti. Mąstykim logiškai:

  1. Kam to reikia ateiviams? Taip jie gali pranešti apie save. Jie jaučia malonumą, versdami mus tai aiškintis (juokauju).
  2. Kam to reikia žmogui? Žmogus, kieno laukuose buvo sukurti meno kūriniai, dabar yra populiarus. O juk pasitaiko žmonių, kurie siekia būti žinomais…

Kalbėjom kalbėjom ir įsikalbėjom apie Pasaulio pabaigą, kuri įvyko šeštadienį. Oi kaip mane nervina visi šitie pezesiai (atsiprašau už išsireiškimą, kai kam gal tai skamba neetiškai). Kalba ir kalba apie tas Pasaulio pabaigas. Apie tai aš jau kalbėjau, todėl per daug neišsiplėsiu. Tik kyla vienas klausimas, kokio velnio tie žmonės skelbia tas datas, kurios anot jų yra paskutinės mūsų gyvenime?! Gal jie nori pritraukti daugiau žmonių į savo propaguojamą tikėjimą? Bet vėlgi, kaip gali žmogus priimti to melagio tikėjimą, kai ji neišsipildo? Vienas man aišku, kad aš jų motyvų taip ir neįžvelgiu.

Reziumuoju.

Žemėje vykstantys reiškiniai yra patrauklūs tol, kol mes jų nesuprantam. Manyčiau geriau tegul taip ir lieka, nes paskui žmogus prisigalvoja tokių dalykų, kurie veikia neigiamai…  Kitos gyvybės verčia mus susimąstyti (bent jau mane), kokie mes vis dėlto maži. Kitus gal tai gąsdina. Vis dėlto pasakysiu paskutinę mintį, kuri man šovė į galvą: mistika žavi.

Mokytojų (ne)kasdieniški mokymo metodai

Žinau, mokslo metai baigiasi, o aš vis dar apie mokyklą. Tačiau jei mane užkabina kokia mintis, tai turiu pasireikšti.

Skaitau altajaus straipsnį. Labiausiai užkabino paskutiniame punkte pateikta medžiaga. Šaunu, kad mokytojai irgi sugeba atsipalaiduoti, tuo pačiu linksmindami mokinius. Turiu dar vieną puikų pavyzdį. Na ne visų mokytojų, bet užtenka ir vieno kartais:

Sugalvota tikrai labai originaliai. Kur pliusai tokio mokymo metodo? Mokiniai noriai eis į tokio mokytojo pamokas. Vien tai, kad jis pasistengia sukurti kažką panašaus į tai, rodo, kad jis turi gerą ryšį su mokiniais.

Kas liečia mokymo metodus, tai taipogi reikia ją vis paįvairinti. Jei mokinys kiekvieną pamoką dirba, nurašinėdamas sakinius iš vadovėlius ir klauso, ką mokytoja(s) kalba ( kaikam nusišneka), tai greičiausiai, kad jam ta pamoka įkyrės jau po pusės metų ar greičiau.

Atsimenu, kai atėjau pirmą kartą į “Džiugo“ geografijos pamoką. Mokytojas ten turi interaktyvią lentą. Tokių dalykų, ką ta lenta sugeba, nebuvau niekur matęs dar. Aišku, dabar, kai pagalvoji, tai ten nėra kažkas tokio įspūdingo, bet tada mane tai labai sudomino. Aplamai, per geografiją mes dažnai taikom įvairius mokymo metodus: skaidrių darymas, pristatymas, minčių žemėlapių sudarymai, darbas grupėse ir pan. Per kitas pamokas taipogi pasitaiko kitokių metodų. Per Lietuvių kalbos pamokas mes ruošiame skaidres apie įvairius rašytojus ar jų kūrinius. Visų pirma, tai leidžia geriau viską išmokti darbą ruošiančiam žmogui. Visų antra, likusiai klasės daliai žymiai įdomiau išmokti pateiktą medžiagą. Čia manau, kad net nebereiktų mokytis. Užtektų atsiminti, ką pasakojo klasės draugas (na bent jau man taip yra).

Ką noriu pasakyti? Mokydamasis “Džiuge“ supratau, kad mano pamokos senojoje mokykloje buvo gan monotoniškos. Į kai kurias pamokas eidavau, tikrai gan nenoriai. Manau, kad ne man vienam taip buvo. Ir ką tai rodo? Tai rodo, kad nebuvo gero ryšio tarp mokinių ir mokytojo(s).

Kaip gerinti ryšį tarp mokinių ir mokytojo(s)? Aišku, reiktų įvesti bent vieną kokį naujesnį mokymo metodą. Tačiau galėtų kai kurie mokytojai ir nusišypsoti kartais. Būna, kad vaikšto susiraukę ir viskas. Burbuliuoja sau po nosies kažką, o mokiniai tik laukia, kada baigsis pamoka. Jei mokytoja(s) turi nors šiokius tokius “linksmus plaučius“, tai ir pamokos bus geresnės.

Aš pats esu tik už naujus mokymo metodus. Tuo labiau, jei jie yra sugalvoti kaip nors originaliai, tai tuo geriau. Vienu žodžiu, kuo įdomesnė pamoka, tuo geriau mokinys ją įsisavins.

Plagiavimas – lengvesnis darbas…

Eurovizija

Šiandien per vieną pamoką įsikalbėjome apie plagijavimą. Kalba išėjo kalbant apie Eurovizijos konkursą. Mokytoją pastebėjo gan įdomų dalyką. Jai pasirodė, kad Danų daina yra plagiatas. Ir ji mums tai puikiai įrodė.

O dabar originalas iš kažkokio tai 2006 metų konkurso. Įsiklausykite į priedainį:

Ir pasakykite, kad priedainiai nepanašūs. O kiek žinau, tai Eurovizijos konkurse turi būti niekur dar nedalyvavusi daina. Kaip suprantu, jei pakeiti žodžius ir truputį, pabrėžiu, truputį pakeiti muziką, tai jau ne kopija? Na gal… Specialistai geriau žino…

Šiaip keletas dar atrastų kopijų

Su mokytoja apkalbėjome dar keletą plagiatų.

1.Štai mūsų lietuvaičio Sel’o daina:

Kažkokio man nežinomo atlikėjo Nasri daina:

Akon daina:

Iš tiesų visos trys dainos labai panašios. Nėra žodžių… Net neaišku kuris nuo kurio kopijavo.

2.Na ir dar viena kopija:

Gal paklausę pirmos dainos, jau žinote kokia yra kopija?

Mano pastebėjimai

Ką galiu pasakyti. Aš šių atlikėjų nesmerkiu. Visi mes esame nors kartą nusirašinėję. Visiems kartais patinka kažkas svetima, ką norisi panaudoti sau. Gali būti, kad netyčia išėjo sukurti panašų variantą. Čia galima mąstyti įvairiai. Ir išvis, kopijų yra ne tik tarp dainų, o visur. Kopijuoti galima žmogaus elgseną, aprangą, kitus darbus ir pan. Tų kopijų mes galime atrasti visur.

Išvada

Norime būti originalūs, bet ne visada išeina. Gal ir neturi išeiti… Nė vienas nesame genijai… Tuo labiau, kad dabar visko šitiek daug, o sugalvoti kažką naujo yra sunku.

Internetas – žala ar nauda?

Internetas – tikriausiai tobuliausias išradimas po rato. Dabar sunku įsivaizduoti kompiuterį be jo. Bet ar tai tikrai taip naudinga? O gal tiek pat ir žalinga. Pabandysiu visa tai aptarti.

Nauda

  • Aišku, visų pirma, informacijos klodai. Kiek nori, ko nori, kada nori… Dažniausiai tikrai galima rast atsakymus į tau rūpimus klausimus. Dauguma namų darbų (referatų bei skaidrių ruošimas, papildoma informacija tam tikra tema…) yra atliekami interneto pagalba. Ką noriu pasakyti, tai, kad dabar tai svarbiausias informacijos šaltinis mūsų dienomis.
  • Komunikacija. Žmonėms yra lengviau bendraut. Kad ir ta pati skype programa. Jos pagalba dabar žmonės gali nemokamai susiskambinti iš įvairiausių pasaulio vietų ir, netgi su vaizdu, susikalbėti. Taigi, interneto pagalba, mūsų bendravimas tolimais atstumais yra supaprastintas.
  • El. paštas. Kiek laiko išeina, kol paštininkas atneša Jums laišką? 1-2 dienos. Elektroniniu būdu laišką gauti dabar galima maždaug per 1-2 min. (galima ir greičiau).
  • Naujienų portalai. Iš jų mes sužinome apie naujausius įvykius greičiau nei iš laikraščių (tik gaila, kad pastaruoju metu lietuviškuose portaluose nebėra įmanoma atrast kažką naudingo).

Žala

  • Socialiniai tinklai. Nusistatęs nesu prieš juos. Tačiau nesu ir už jų gyvavimą. Tikriausiai pats žiauriausias ir vaikų protus žalojantis tinklas – one.lt. O Dieve! Ar Jūs esat matę kaip rašo one.lt pasekėjai (ypač merginos): “kja vejki“, “kja tju“, “ljabjas ejnjam sjandjien kjur njors? ;****))*“. Fu, negaliu žiūrėt į tas ne vietoj prikabintas j raides. Apie one.lt užbaigsiu šitaip – išleista nauja knyga “Kvaili paaugliai padarė mane milijonierium“. Autorius – one.lt savininkas.
  • Nemokėjimas naudotis internetu. Ką turiu galvoje? Vaikščiojimai į įvarius porno portalus (kas labai aktualu tarp 14-15m. amžiaus jaunuolių), domėjimasis visokiom nesąmonėm (kaip kokia žvaigždė praleido vakarą, kaip vyksta kažkieno vestuvės. Daugiau apie tai rašo Žymantas ).
  • Piratavimas. Negeras dalykas, tačiau daug kas šia galimybę naudojamės. Tai tiesiog paprasčiau ir pigiau. Vienapusiškai tai nauda, iš kito pusės žiūrint – žala.
  • Priklausomybė.

    Būna žmonių, kurie tampa priklausomais nuo kompiuterių, žaidimų, interneto:

    “Psichiatro teigimu, šiandien priklausomybė nuo interneto P. Korėjoje laikoma „viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai“. Vyriausybės vertinimais nuo šios priklausomybės kenčia apie 210 tūkstančių vaikų, kuriems jau reikalingas gydymas. Beveik 80 proc. jų iš visko sprendžiant prireiks medikamentų smegenų veiklai gerinti, o beveik kas ketvirtą teks hospitalizuoti.“

    Ir taip netik P. Korėjoje, bet ir visame Pasaulyje.

Ką gi. Internetas turi dvi medalio puses (kaip ir kiekvienas dalykas). Tačiau aš dabar jo negalėčiau atsisakyti, nes iš jo aš daugiau gaunu naudos, nei žalos.

Religija vs. Netikintieji

Kaip visada, neturėdamas ką veikti, naršau po internetą ir ieškau ko nors įdomaus ar pralinksminančio. Radau galeriją:

Nežinau, čia verkti ar juoktis. Iš pradžių dar galvojau – čia šaipymasis iš religijos ar šiaip padaryta, nuotaiką kelianti, galerija netikintiems. Bet perskaičius galerijos pavadinimą, labiau tai panašu į šaipymąsi. Ką tai rodo? Tolerantiškumo trūkumą… Manau, kad galerijos autorius netikintis. Puiku. Niekas jo ir neverčia tikėti. Bet šitaip šaipytis iš religijos… Šitie komiksai turėjo tikrai nekaip atrodyti tikintiems… stipriai tikintiems…

Jūs galit paklaust, kaip aš sureagavau į šitą komiksą? Mano lūpose atsirado šiokia tokia šypsena. Tai nereiškia, kad aš pritariu galerijos autoriaus nuomonei, kuri yra išreikšta pavadinime. Paprasčiausia, iš pradžių galerija man pasirodė ganėtinai linksma… paskui ir verčianti susimąstyti…

Ši galerija mane vienaip ar kitaip užkabino. O kokia Jūsų nuomonė apie ją?

Kas svarbiau mokantis – darbštumas ar gabumai?

Mokslas… Nuo seno jau žmonės liepdavo vaikams kuo geriau mokytis. Iš to kilo ir keletas žinomesnių patarlių, kaip:

  • “Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs“
  • “Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“

Kiekvienas mokinys tikriausiai pasakytų: “Lengva pasakyt, sunku padaryt“. Iš tikrųjų, mokytis nėra lengva. Visų pirma, reikia mokėti tai daryti, reikia mokėti atsirinkti reikiamą informaciją, mokėti susiplanuoti laiką, galų gale, sugebėti atrasti savo mokymosi sistemą. Aiškinu žodžių “mokymosi sistema“ reikšmę. Tai reiškia, kad mokinys turi žinoti, kaip jam lengviau įsiminti ką sako mokytojas – ar klausantis, ar matant vizualiai, ar skaitant, ar dar kaip nors. Jei mokinys tai žinos, tai jam bus lengviau susisteminti savo mokymosi metodą. Pavyzdžiui man lengviausia mokytis, kai prieš akis turiu paveikslėlį ar ką nors panašaus. Tada man nereikia rašyti kažkokių tai sudėtingų sąvokų, o užtenka nusipiešti ir man jau viskas aišku. O jei mokytojas paprašo paaiškint, aš paaiškinu savais žodžiais (tai ypač padeda per geografiją, kuri man labai patinka).

Taigi, keliaujam prie straipsnio pavadinimo – kas svarbiau mokantis – darbštumas ar gabumai?

Darbštumas

Mano manymu, daugiau įtakos turi darbštumas. Jeigu žmogus ruošis, dirbs, klaus mokytojo, jei kas neaišku, tai jam ir seksis geriau. Tik reikia nepatingėti. Aišku, būna visiems, kad tos pamokos jau, atrodo, į gerklę lenda. Ir man taip būna. Nebesinori mokytis, daryti namų darbus ir pan. Tačiau tai dažniausia jau būna prieš atostogas, tad tas laiko tarpas neprailgsta.

Tačiau nors aš ir linkęs labiau teigti, kad darbštumas gerina mokymąsi, nemėgstu dirbti per daug. Tada irgi nieko gero nebūna. Tarkim. Ruošiasi žmogus svarbiam kontroliniui. Kiša į galvą tą informaciją kokias 4 val., paskui sugalvoja, kad reikia dar kokiai kitai pamokai pasiruošti, dar valanda laiko… Ir taip visas vakaras prie knygų…  Na ir kas iš to. Visa ta informacija maišysis jam galvoje,tik jauks mintis (bent jau man taip būna). Aš tiek laiko per vakarą tikrai nesimokau. Nematau prasmės. Ir tuo aš įsitikinau, stebėdamas vieną savo draugą. Aš jam visą laiką sakau tą patį, ką čia aprašiau. Sėdi jis irgi prie knygų velnias žino kiek laiko (gal kiek mažiau nei 5 val., bet tikrai ilgai). Aš jį kur nors kviečiu išeiti, o jis man sako: “Mokytis reikia“. Na ką, mokytis, tai mokytis, gi neversi per prievartą “vilktis“ į lauką. Paskui aš jo klausiu: “Na, ir kiek gavai? Turėjai jau 10 gaut, šitiek mokinaisi…“ Ir gan dažnai pasirodo, kad jis gauna 8, 7 ar 6. Na tai kur logika? Nesakau, kad reikia pamokoms ruoštis 20 min. Aš maždaug tam skiriu 1-2 val. Ir man to pilnai užtenka.

Gabumai

Aišku, būna pamokų, kai vieniems sekasi tas geriau, kitiems kita… Čia jau ir pasireiškia gabumai. Visi jų turim. Žmogus visada jaučia, link ko yra labiau linkęs. Tas jam ir seksis geriau. Bet sugebėjimas įsisavinti informaciją pamokų metu, taip, kad nereikėtų ilgai sėdėti prie knygų namuose, irgi gabumas. Man atrodo, kad aš tokį gabumą turiu. Kai sėdžiu pamokoje, stengiuosi įsidėmėti, ką pasako mokytojas/a, pasižymėti svarbiausius dalykus klasėje. Tada man namuose užtenka vieną sykį perskaityti tai, kas vadovėlyje, ir tai, kas sąsiuvinyje. Manau, kad tai taip pat šioks toks gabumas.

Gabumas planuoti savo laiką, taip pat yra labai svarbu. Reikia mokėti susiskirstyti savo laiką, skirti jo pamokų ruošimui. Niekada nereikia pasilikti namų darbus ar ruošimąsi kontroliniui paskutinei minutei. Tada irgi jau nekas. Nors prisipažinsiu, kartais kontroliniui pasiruošiu tik tą dieną kai rašom, laisvų pamokų metu…

Reziumė

Visgi, aš esu linkęs labiau  pasisakyti už darbštumą. Tačiau reikia ir gabumų. Gal užbaigsiu taip: norint gerai mokytis ir ugdyti savo turimus gabumus, reikia nepatingėti į tai įdėti darbo.

Žmonių kvailumas

Šiandien vaikščiojau po youtube.com. Vienas video mane labai pralinksmino:

Šis video mane ne tik pralinksmino, bet ir privertė susimąstyti? Visų pirma, koks sveiko proto žmogus, gali pradėti aiškinti viešajame transporte, kaip elgtis kitiems? Nemanau, kad jis buvo blaivios būsenos… Gal ji ta žolytė paveikė, kuria užkandžiavo (juokauju)?.. Štai čia mano mintys ir pradeda kryptį į platesnę visuomenę. Kaip jau minėjau, nemanau, kad tas nepatenkintas dėdė buvo neblaivios būsenos, o kai pagalvoju dar geriau, tai pusė lietuvių tautos tokia… Na gal persistengiau su žodžiu “pusė“… Tačiau tokių tikrai nemažai. Šiek tiek “pagoglinau“ ir radau tokios informacijos:

  • Lietuvoje vienas gyventojas išgeria vidutiniškai išgeria 15,03l alkoholio per metus, kai vidutinis Pasaulio išgeriamas kiekis yra 6,1 l. (delfi.lt)
  • Lietuvoje yra maždaug 5 tūkst. registruojamų narkomanų. (delfi.lt) (O kiek dar kažin nepriregistruotų?)

Šie faktai verčia sunerimti. Dėl narkomanų dar nieko nesakau, 5000 iš 3 mln., dar galima kentėti. Na bet alkoholio išgertas kiekis… Ir iš tikrųjų. Beveik kiekvieną dieną matau girtuoklių. Vien kai laukiu autobuso, su kuriuo važiuoju namo iš mokyklos, pamatau mažiausiai 2 svirduliuojančius vyrukus (laukiu maždaug 1 valandą). Belieka išvesti išvadą – lietuviai yra prasigėrusi tauta.

Kitas neraminantis faktas:

  • PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) pranešime pažymima, kad visame pasaulyje kasmet 2,5 mln. žmonių (tarp jų 320 tūkst. paauglių ir jaunų žmonių nuo 15 iki 29 m.) mirčių yra susijusios su alkoholiu. (delfi.lt)

Tai, čia jau pasaulinė problema. Miršta visiškai jauni žmonės. Tame reikalas, kad dabar jaunimas, gal labiau vaikai (12-15 m.) galvoja, kad jei gali išgerti, tai esi “cool“ vaikis. Kitų gal mąstymas ir ne toks, tačiau poveikį daro vaizdas matomas namuose. Jei tėvai geria ištisas dienas, tai didelė tikimybė, kad ir vaikai gers… Nors vieną žmogų “išimtį“. Iš tikrųjų viskas priklauso, nuo pačio žmogaus mąstymo.

Ką norėjau dar pasakyti apie video medžiagą, tai visi žmonės sėdi, žiūri, juokiasi. Bet niekas jam nedrįsta atsikirst bent jau. Kai paskaičiau komentarus po šiuo video, tai pusę jų išsireiškia maždaug šitaip: “Jeigu aš ten būčiau buvęs, tai būčiau davęs į dantis ir būtų užtilęs“. Tai pala, nemanau kad čia tik komentatoriai galvoja (nors namuose daug kas patampa “laido riteriais“). Niekas tam žmogeliui nieko nesako. Tai rodo žmonių…ne abejingumą… jų pašiepiamą požiūrį. Pripažinkim, juk ten daugiau iš jo juokėsi, nei buvo nustebę. Nežinau ar tai blogai…

Na ką. Papasakojau, kaip mane paveikė šis trumpas bei linksmas filmukas. Nežinau ar mano mintys nors kiek su juo susijusios. Paprasčiausiai parašiau tai, kas šovė į galvą…

“Mokslų metų ataskaita“

Baigia prabėgti mano pirmieji mokslo metai “Džiugo“ vidurinėje mokykloje (jei norite sužinote daugiau apie mokyklą spauskite čia). Aišku, susidariau savo nuomonę apie kai kuruos mokytojus, pamokas, bendrą mokyklos tvarką. Taigi nusprendžiau tai surašyti mano pavadintoje “Mokslų metų ataskaitoje“. Kalbėsiu apie kiekvieną pamoką atskirai…

Anglų kalba

Pradėsiu nuo mokytojos. Jos atžvilgiu neturiu nieko blogo pasakyti. Atrodo dėstomą dalyką išaiškina (kas nori, tas supranta), su mokiniais bendrauja gan geranoriškai. Išskirtinis jos bruožas – žemaitiška tarmė. Ir nematau aš čia nieko blogo. Pamokos grupė. Na čia jau šiek tiek kitaip. Kai kurie grupės nariai mėgsta rėkti ne tada, kad reikia, ne ant to ko reikia, ir ne todėl, kodėl reikia. Išvis, kai kurie atrodo kad tik šiaip sau sėdi pamokoje bei mėgsta erzinti kitus grupiokus ir mokytoją. Bet šiaip visa pamoka nėra bloga. Neinu į ją nusiteikęs neigiamai.

Chemija

Grupė didelė. Daug kas mėgsta kalbėti per pamoką. Todėl kartais pamokoje yra šioks toks šurmulys. Aišku mokytoja kiek gali apramina mokinius, bet neilgam. Pati mokytoja taip nėra iš tų, pas kurią nenorėčiau mokytis. Jei sprendžiam uždavinius, visada padės, jei tik paklausim kaip reikia daryti šioje ar kitoje vietoje (ko kartais nebūdavo kitose pamokose).

Etika

Pamoka, kurioje iš tikrųjų man visai patinka. Kodėl? Todėl, kad tai pamoka, kurioje kalbama apie žmogaus vertybes ir pan. Joje yra iškeliami klausimai, dėl kurių galima diskutuoti. O man patinka diskusijos. Tada galiu išreikšti savo nuomonę, sužinoti kitų. Diskusijų metu galima išreikšti save. Tai man labiausiai ir patinka.
Geografija

Na ir štai, priėjome mėgstamiausią mano pamoką. Prisipažinsiu, anksčiau jaučiau potraukį geografijai, bet ne tokį didelį kaip šiemet. Labiausiai dėl to esu dėkingas mokytojui Tomui Ubartui. Jo padedamas, sužinojau ką reiškia dalyvauti geografiniuose konkursuose (pvz.: Č.Kudabos). Aplamai, tai žmogus, su kuriuo galima pasišnekėti įvairiomis temomis, ir tai neatsibos. Taigi, ačiū jam. Kas liečia pamoką, tai ji yra tikrai puikiai perteikiama. Pamokų metu neatsibosta. Grupė yra gan draugiška, iš tikrųjų yra žmonių kurie stengiasi mokytis gerai (ir mokosi gerai) ir pan. Vienu žodžiu, man kolkas viena (gal net pati) geriausia pamoka.
Informacinės technologijos

Dalykas, kurį anksčiau mėgau. Dabar kažko nelabai. Gal dėl to, kad mokomės dalykus, kuriuos ir taip jau moku. Dėl to nekaltinu mokytojo, suprantu, kad reikia pereiti programą ir visa kita. Tiesiog sakau, kad man ši pamoka gan nuobodi.

Istorija

Viena iš geriausių pamokų. Didelį poveikį daro aišku mokytojas. Jis yra tikrai charizmatiška, mylinti Lietuvą (bet ne jos valdžią) asmenybė. Nepasakyčiau, kad tai pamoka, kurioje labai lengva mokytis. Visos datos, įvykiai (nekenčiu ATR istorijos) sudėtingai įsimena. Bet nieko. Jei įdomus dalykas, tai įdomu ir mokytis.

Lietuvių kalba

Pamoka, kuri reikalauja daug mąstymo. Labai daug knygų skaitymo. Savo nuomonę apie tai išreiškiau šio įrašo komentaruose, taigi antrą kartą nesikartosiu. Mokytoja, ganėtinai griežta, tačiau maloni. Labai patinka, kad duoda užduotis, kai mokiniai turi padaryti skaidres apie tam tikrą epochą, rašytoją ar kūrinį. Šitaip mokiniai lengviau įsimena pamokoje išmoktus dalykus, nes būna pateikta vaizdinė medžiaga.
Matematika

Pamoka, kurioje taip pat nenuobodu. Mokytoja paaiškina gerai (kitos mokytojos dabar tikrai ir nenorėčiau). Grupė labai draugiška. Tikriausiai pati geriausia grupė, kurioje mokausi. Įdomiausias dalykas pamokoje, diskusijos su suolo draugu matematiniais klausimais ir mokytojos komentaras tai pastebėjus: “Gerai vaikai darot, kad aiškinatės, tik biški tyliau“. Užbaigsiu tuo, pamoka iš mano mėgstamiausių pamokų trejetuko.
Muzika

Ne itin įdomi pamoka man. Ne dėl to, kad mokytoja nuobodžiai aiškina dėstomą dalyką, ar grupė nuobodi. Paprasčiausiai muzika, ne pats mėgstamiausias mano dalykas. Gali kilti klausimas, kodėl pasirinkau tada šį dalyką, eidamas į 11-tą klasę? Atsakymas paprastas – dėl pamokų skaičiaus. Ką galiu daugiau pasakyti, tai, kad mokytoja tikrai labai gera ir maloni.

Vokiečių kalba

Kalba ne iš lengviausių. Pamoka – net negaliu pasakyti. Priklauso nuo temos. Jei kalbėti apie mokytoją – griežta kai reikia, supratinga taip pat kai reikia, visada turinti savo nuomonę. Vienas įdomiausių ir linksmiausiai skambančių dalykų, tai jos kreipinys į mus: “Vaikiukai“. Tikrai į domiai skamba. Bet aš nepykstu. Nežinau kaip kitiems, bet visai įdomiai tai skamba, ir šis mūsų “pavadinimas“ visai manęs neglumina.

Krepšinis (kūno kultūra)

Būna mokyklų, kuriose gali nieko neveikti per kūno kultūros pamoką (žinau š kitų pasakojimų, kaip buvo jų mokyklose). Čia to nėra. Čia dirbi sunkiai ir daug. Ir tai gerai. Jei iš kūno kultūros pamokos išeini sausa (nesuprakaitavęs), tai kam tada ta pamoka? Tik vienas dalykas, pamoka vadinasi krepšinis, o šio žaidimo labai ne daug. Bet ką padarysi. Reikia dirbti tai, ką liepia.
Renginių organizavimas

Viena iš įdomesnių pamokų. Šioje pamokoje kalbame apie renginius, juos aptariam, ruošiamės svarbesnėms šventėms mokykloje. Taip pat pamokoje galima atrasti tokių temų, kai gali daug diskutuoti. Įdomiai… Vargina tik vienas dalykas, pamoka būna vieną kartą savaitėje ir ta pati 8-tą pamoką…

Na ką. Atrodo aptariau pamokas. Net nežinau ar tai panašu į ataskaitą. Paprasčiausiai išreiškiau tai, ką galvojau apie kiekvieną pamoką. Iš tikrųjų dvejojau, kurti ar nekurti šį įrašą. Galų gale pasiryžau. Žinau, kad yra mokytojų skaitančių mano įrašus. Manau nesupyks už išreikštas mintis (nors nelabai ir yra už ką).

Reziumuosiu taip: baigia prabėgti pirmieji metai šioje mokykloje. Skirtumas tarp senosios ir šios mokyklų – didelis. Tačiau nesu nusivylęs, kad einu į šią mokyklą. Kiekviena mokykla (aplamai, kiekvienas dalykas ar asmuo) turi savo pliusų ir minusų. Ši mokykla ne išimtis. Tačiau minusiai nėra tokie, kad verstų mane pereiti į kitą mokyklą…