Animacija nėra tokia bloga, kokią ją dabar mėgsta traktuoti…

Animaciniai filmai – tai neatsiejama vaikystės dalis. Su laiku ji keitėsi. Anksčiau buvo populiari rusiška, kitaip vadinama, geroji animacija,  o dabar mes pripratę matyti tokius filmukus kaip “Simpsonai” , “Šeimos bičas”, “Drakonų kova”… Tik ar galime traktuoti, jog tie naujesni multikai yra tokie pat naudingi kaip senesni? Ar juose nėra per daug smurto, nešvankybių? Toks klausimas man kilo skaitant delfi.lt straipsnį.

Straipsnyje minimi jau mano anksčiau minėti animaciniai filmai. Vaizdinėje medžiagoje galime dar pamatyti tokius filmukus kaip “Pietų parkas”, “Tomas ir Džeris” , “Pokemonai”. Taigi, svarbiausias klausimas, ar visi šie animaciniai filmukai nežaloja vaikų mąstysenos ir mentaliteto? Mano manymu, šie filmukai didelės įtakos neturi. Visų pirma, vaikus turi auklėti tėvai, o ne televizija. Jeigu bus geras tėvų auklėjimas, tai televizija, tikrai nenurungs tėvų. Visų antra, tokie filmukai kaip “Šeimos bičas” ar “Pietų parkas”, kurių turinys iš tikrųjų skirtas ne mažajai auditorijai, yra rodomi tokiu laiku, kuriuo vaikai turėtų jau miegoti, ar bent jau ruoštis tam. Ir šiaip, manau, kad tėvai patys turėtų suprasti, kurie animaciniai filmai yra skirti suaugusiems, o kurie mažiesiems. Jeigu tėvai leidžia žiūrėti viską iš eilės, tai čia jau jų problemos.

Kodėl šiuolaikiniai filmukai yra kuriami ,tarkim, su smurto scenomis? Viską daro reitingai. Ką dabar vaikas mieliau pasiriktų žiūrėti? Ar “Krokodilą Geną” ar seriją iš “Drakonų kovos Z”, kai Son Gokas virsta antro lygio super sajanu. Kas suprato, kas toks yra Son Gokas ir antro lygio super sajanas, manau, kad tikrai pasirinktų antrąjį variantą. Kad ir tas pats “Tomas ir Džeris”. Amžina kova tarp pelės ir katės. “Kodėl negalima spręsti konfliktų, nedaužant galvos su plyta?” – Asta Baukutė. Jeigu filmuko scenarijus būtų toks, jog jie atsisėda prie butelio ir ramiai susitaiko, tai čia būtų įdomiau ar naudingiau? Kai pagalvoji, tai ir ta senoji animacija nebuvo išskirtinė. Kad ir animacinis serialas “Na palauk!” Siužetas vos ne kaip “Tomo ir Džerio” Vilkas ištisai su cigarete dantyse. Tai galime traktuoti kaip prevenciją rūkymui?

Stiprūs kontrargumnetai mano mintims išsakyti Gintaro Beresnevičiaus straipsnyje. Iš dalies galima su juo sutikti, tačiau aš lieku prie savo nuomonės. “Žiūrėdamas tokius filmukus vaikas pasaulį ima suvokti kaip baisią vietą, kurioje kažkas tik ir tyko – jei ne nužudyti ar sulaužyti ranką, tai mažų mažiausiai pasityčioti.” Tarkim, kokia protinga moteris (mama) draudžia vaikui žiūrėti šiuolaikinius animacinius filmukus. Parsisiunčia iš interneto senosios rusiškos animacijos, kuri tik ir ugdo vaiko mentalitetą. Vaikas įgauna puikius pagrindus, auga dorai ir laimingai. Ateina laikas, kai reikia įsiruošti jau ir į mokyklą. 1-2 metai mokykloje, ir tas vaikas jau supras, kad pasaulis nėra toks, kokį jį vaizdavo tie rusiški filmukai. Nes mokykla kartais būna ta vieta, kad atrodo visi tik ir nori “mažų mažiausiai pasityčioti”. Taigi, vaikas anksčiau ar vėliau vistiek supras, kad pasaulis yra žiaurus.

Mano nuomone jau geriau tokie animaciniai filmai, nei įvairūs serialai kaip “Kas nori nužudyti Mią?” Kaip ir sakiau, vaiką auklėja tėvai, o ne animaciniai filmai. Jei vaikai, norės tai ir draugų rate gali prisigalvoti ir išmokti visokių jiems nereikalingų dalykų. Šiuolaikinė animacija neturėtų kelti antipatijos tėvams. Tokia jau ta mano nuomonė.

Advertisements

4 responses

  1. Labai plati tema. (Straipsnis truputį į bulvarinį skaitalą “neša”)

    Nesiginsiu ir nevaidinsiu nekalto. Pats žiūrėjau tą drakonų kovą ir šeimos bičą. Kol buvau vaikas ir galvoje švilpavo vėjai – atrodė, kad viskas gerai. Žmogaus perpjovimas disku – buvo ne naujiena, o kad šuo susitikinėja su mergina – ne kaži kas.
    Galiu tik pasakyti, kad kai turėsiu savo šeimą, mano vaikai tikrai tokių filmukų nežiūrės. Na, bent jau ne kai aš tai matysiu, nes visada visur būti negali.

    Gerai šia tema diskutavome literatūros pamokoje, nors kokia ta diskusija, kai šneka tik Žymantas, Laimonas ir Irena Tarvainienė…

    Žodžiu, man filmukai, kuriuose vaikas su automatu suvarpo motiną yra nepriimtini. O atomazgą galiu atpasakoti labai sausą – Airijoje gyvenau name, kuriame buvo mažas vaikas. Šis ne kiek animacija mėgo, bet kompiuterinius žaidimus. Ir teko matyti tokią situaciją: vaikas prieina prie mamos ir jai spiria į koją, mama surinka: “ką darai po velnių?” vaikas: “Nusiramink, tu dar 3 gyvybes turi”

    Jūs esate teisėjai.

  2. Kalbant apie kompiuterinius žaidimus, tai mano brolis Londone pradėjo leisti savo vaikus į mokylėlę, tai ten, juos užsodina ant žaidimų, nes sako, kad berniukams reikia kuo anksčiau susipažinti su technologijomis (mergaitėms žaisti neleidžia, jei ką). O iš esmės kompiuteriniai žaidimai gana neblogai lavina įvairius kognityvinius gebėjimus. Dabar labai populiari vieno iš psichologijos grandų A.Banduros socialinio išmokimo teorija (siūlau susirasti pasiskaityti apie jo eksperimentą su lėle Bobo), na ir visi labai pasičiupo šią idėją. O iš tikrųjų vaikams/paaugliams daug didesnę įtaką daro jų tėvai ar vėliau draugai, nei TV ar žaidimai, nėra viskas grynai juoda arba balta, nemažai kontroversijos šiuose dalykuose yra. Šeimos bičas, mano nuomone, nėra skirtas vaikams, šis filmukas yra į suaugusiųjų auditoriją orientuotas. O ir šiaip, jei vaikai galiausiai nesugeba atskirti tikrovės nuo fantazijų, reiktų atidžiau pasižiūrėti į tas šeimas, nemaža tikimybė, kad ten kažkas negerai…

    1. Jeigu Šeimos bičas būtų orientuotas tik į suaugusių auditoriją, tai jį rodytų tik vėlai vakare, kaip pavyzdžiui: seksą ar siaubo filmus, ir jis būtų cenzūruotas.
      O mūsų šalyje jis rodomas netgi patogiu vaikams laiku – kai jie grįžta iš mokyklos.

      Su šeimų aspektu sutiksiu, jeigu nėra kontrolės, tai ir auga tokia karta: išsiplėšę, išsidraskę, nesuprantantys žodžio “reikia” arba “negalima”.

      1. crazyvoveriukas | Atsakyti

        na, kadangi kuriant Šeimos bičą buvo orientuotasi į Amerikos rinką, nereikia pamiršti kultūrinių skirtumų. Net video žaidimų cenzūra, kas yra priskiriama prie “violence” yra kitokia, kai žaidimas išleidžiamas Amerikos rinkai, ar Europos rinkai. Anyway, jei mūsiškiams nelabai gerai su suvokimu, tai ką padarysi, bet Amerikoje Šeimos bičą rodo po aštuntos vakaro, tikrai ne dieną 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: