Monthly Archives: 2012 vasario

Aštuntasis Lietuvos novatoriško švietimo forumas

Kaip jau teko Jums anksčiau matyti, dalyvavome su kolegomis (Altajus ir Žymantas) viename tokiame “nesvarbiame” konkursėlyje. Sakyčiau, sekėsi mums visai neblogai. Iš trisdešimties kandidatų pagal mokytojų balsus buvome ketvirti (Neskaitant to, kad prieš tai buvo dar 180 darbų). Taigi, didelis AČIŪ už Jūsų balsus.

Taigi, teko mums vasario 24 d. vykti į Vilnių, kur vyko konkurso nugalėtojų ceremonija ir forumas, kuriame buvo kalbama apie novatoriškas priemones, kurios yra naudojamos ugdant jaunąją kartą. Didelės renginio analizės neketinu pateikti, nes tai puikiai padarė straipsnių virtuozas Žymantas. Visiškai pritariu jo mintims. Tiesiog ir pridurti nebėra ką. Viskas taikliai, aiškiai, be užuolankų išsakyta. Tad siūlau apsilankyti kolegos blog’e ir viską tiksliai suprasite, kokias išvadas padarėme po renginio.

Keletas mano minčių

Iš tikrųjų renginys neprivertė susimąstyti: “Ką aš čia po velnių veikiu?”. Labai laukiau A.Račo vedamos diskusijos. Lūkesčiai nebuvo nuvilti. Dar labiau diskusija patiko, kai į ją įsivėlė ir auditorija. Nesinorėjo, kad ji baigtųsi.

Kitas aspektas, kai kurių asmenų nesugebėjimas pritraukti publikos. Apie tai kalba ir Žymantas, tačiau negaliu ir aš to nepaminėti. Pirmas 5 pranešimo minutes, dar kažkas buvo sutelkęs dėmesį į pranešimą, tačiau vėliau teko tiktai girdėti pranešėjo pauzes po kas antro žodžio ir auditorijos dūzgimą, primenantį bites. Mano manymu, į tokį renginį žmogus turi ateiti pasiruošęs, o ne šiaip sau ateiti ir pašnekėti.

Rengiantis važiuoti į šį forumą teko spręsti dilemą – šimtadienis ar konferencija. Bendrai su kolegomis pasitarėme ir nusprendėme važiuoti į konferenciją. Nuomonių teko išgirsti įvairių. Aišku, daugeliui atrodė: “Kaip jūs galite šitaip elgtis? Juk tokia šventė būna vieną kartą gyvenime”. Dabar galiu drąsiai teigti, jeigu turėčiau galimybę, žinodamas, ką pamatysiu renginyje, grįžti atgal laiku, nedelsdamas pasirinkčiau kelionę į aštuntąjį Lietuvos novatoriško švietimo forumą. Neišdildomi įspūdžiai, puiki patirtis, dar vienas laimėtas konkursas, aukšto lygio renginys – tai tik keletas argumentų, dėl ko galima iškeisti netgi patį šimtadienį.

Taigi, dar kartą dėkoju už Jūsų balsus. Jie mums tikrai padėjo iškovoti nors šokią tokią pergalę ir suprasti, kad dirbame neveltui.

P.S. Jei domina, kaip vyko renginys, galite peržiūrėti video archyvą štai čia.

Stylish Blogger Award pasiekė ir mane

Po lietuviškąją blogosferą plinta Stylish Blogger Award virusas. Kadangi esu dar ganėtinai žalias tarp blogerių, tai apie šį dalyką sužinau tik dabar ir negaliu daug ką papasakoti. Pasiieškojęs šiek tiek informacijos, supratau, kad tai yra savotiški mėgstamiausių blogų dalinimaisi. Yra tam tikros taisyklės:

  1. Turi parašyti iš kur pasigavai šį virusą;
  2. Turi parašyti 7 asmeninius dalykus apie save;
  3. Turi pasidalinti keliais blogais, kuriuos tau patinka skaityti.

Mane virusu užkrėtė…

altajus. Gerbiamo mokytojo blogas, dėl kurio, galima sakyti, prasidėjo ir mano kaip blogerio karjera. Būtent šio žmogaus įrašai įkvėpė mane pradėti rašyti. Taigi, iš tiesų malonu būti paminėtam šio žmogaus skaitomų blogų sąraše.

7 faktai apie mane

  1. Kaip pirmą punktą drįsčiau pažymėti didelį susidomėjimą geografija. Kodėl ji man patinka? Šiaip įdomu. Jau nuo mažų dienų mane traukdavo žemėlapis (be to ir dabar man labiausiai patinka dirbti su žemėlapiu). Kai pradėjau mokytis geografijos (6 klasė), susidomėjimas tik padidėjo. Tas suinteresuotumas niekaip nemažėjo, kai galiausiai nusprendžiau sieti savo gyvenimą būtent su geografija.
  2. Mėgstamiausias mano serialas – “Daktaras Hausas”. Tikriausiai daugelis man pritars, kad tai vienas iš geriausių serialų egzistavusių Lietuvos televizijoje. Puikus humoras, įdomios bei suktos medicininės mįslės, serialo veikėjų gyvenimo vingiai – tai tik dalis tų dalykų, dėl ko šis serialas mane traukia.
  3. Viena iš blogiausių mano savybių – pirma pasakau, paskui pagalvoju. Labai negera savybė. Pats dar nesu dėl to nukentėjęs, bet kartais iš tiesų būtų palaikyti liežuvį už dantų. To atsikratyti jau seniai norėjau, bet tokia jau ta mano prigimtis, kad karts nuo karto vis dar pasakau ne tada, kada reikia, ir  ne tą, ką reikia.
  4. Mėgstu erzinti kitus žmones. Tai galioja ne visiems. Negaliu pasakyti, kad atsirenku, ką erzinsiu. Tiesiog taip gaunasi automatiškai, kad prisikabinu prie ko nors ir neatstoju tol, kol nesunervina tas žmogus galutinai. Dar blogiau būna, kai pasako: “Laimi, baik”. Tada tik dar labiau pakyla noras tampyti tam žmogui nervus. Kam jau yra tekę susitarti su šia mano savybe, tas žino, ką tai reiškia.
  5. Mėgstu sportą. Žiauriai patinka žaisti krepšinį bei lauko tenisą. Išsilakstau 2-3 valandas, nusimaudau po dušu, grįžęs namo krentu į lovą ir žiūriu televizorių. Tai puikiausias atsipalaidavimo būdas. Beje, vienu metu buvo labai didelė aistra lauko tenisui, dabar nebėra nei laiko tiek, nei noro, kiek jo buvo anksčiau, todėl teko kiek prislopinti tą savo norą žaisti jį. Bet visiškai jo tikrai neatsisakiau.
  6. Patinka skaniai kvepiančios merginos. Būna, kad einu mieste ir matau priekyje einančią merginą į mano pusę. Svarbiausia yra tai, kad jei ji man atrodo žavi, patraukli, tai būtinai atkreipsiu dėmesį į tai, kaip ji kvepia. Kvepalai, kokius ji naudoja, gali nemažai apie ją išduoti.
  7.  Mėgstu būti dėmesio centre. Tik nesupraskit klaidingai. Būti ir jo siekti – du skirtingi dalykai. Man visada įdomu, kai kalba apie mane, o jei dar ir gerai, tai išvis malonu. Mėgstu daug, kur dalyvauti. Man tai savotiškas saviraiškos būdas. Galima sakyti, tai man įeina į būvimo dėmesio centre sąvoką.

Mano siūlomi blogai

Čia nelabai kuo galiu pasidalinti, kadangi nelabai daug ką ir skaitinėju. Bet šitą galiu pasiūlyti.

Altajus – žinau, to blogo, kuris tave užkrėtė minėti negalima, bet vistiek, negaliu nepaminėti. Įdomios, dėmesio vertos mintys.

Žymanto blog’as – bendraklasio blog’as. Tiesios, aiškios, konkrečios, be jokių sentimentalumų, drąsios mintys. Blaiviai ir protingai mąstantis blogo autorius. Iš mano pusės respect ir autoriui ir blogui.

Euroblogas – tai unikalus tinklaraštis jaunimui, kuriame savo mintimis apie Europą dalinasi po visą žemyną išsibarstę jauni žmonės iš Lietuvos ir užsienio šalių. Kartas nuo karto užsuku paskaitinėti.

Eitnė – manau daugelio blogerių žinomas portalas. Tiesiog daug įdomių straipsnių.

Buržujus – tiesiog įdomu.

Naujosios technologijos – gėris ar blogis?

Kompiuteriai, kartu ir internetas, televizoriai, įvairūs tabletai – tai tik nedidelė dalis išvardintų naujų technologijų, be kurių sunku įsivaizduoti kasdieninį gyvenimą. Tik kyla svarbus klausimas – ar mokėtume be šių prietaisų, naujųjų technologijų gyventi?

Kodėl apie tai prakalbau?

Per pastarąsias 3 dienas pas mane svečiavosi pusbrolis. Jis dar tik ketvirtokas, todėl kaip ir kitiems jo amžiaus vaikams, jam patinka žaisti kompiuterinius žaidimus. Su savimi buvo atsivežęs kelis kompaktinius diskus su žaidimais, kadangi namie jo kompiuteris šiuo metu sugedęs, tai  leidau jam juos įsirašyti į mano kompiuterį. Tačiau tai, ką pamačiau vėliau, privertė mane sunerimti. Nuo kompiuterio neatsitraukia nė minutei. Kai atsisėda ryte apie 8-9 valandą, taip ir sėdi iki vakaro 9-10 valandos. Nuo kompiuterio išeina atitraukti tik tada, kai pasakau, kad man būtinai reikia pasitikrinti el. paštą, ar šiaip kokios informacijos paieškoti internete. Ir tai nenorėdamas nueina nuo kompiuterio, prašo, kad leisčiau dar nors 10 minučių pasėdėti. Nors taip išeina kas porą valandų atitraukti po pusvalandį nuo kompiuterio. Nesuprantu, kaip žmogus gali šitiek laiko prasėdėti prie kompiuterio ekrano. Juk užpakalį turi paskausti net. Tiesiog neįtikėtina. Savo akimis pamačiau, ką reiškia “nolifinimas”.

Nors tiek gerai, kad mano pusbrolis nėra dar toks beviltiškas. Dalį laiko laiko skiria savo pomėgiui – geografijai. Va čia tai pliusas žiūrint iš mano pusės, nes man taip pat ji labai patinka. Įsijungia jis įvairius geografinius žaidimus. Dažniausiai lankosi čia. Nors ketvirtokas, bet po žemėlapį naršo kaip 8 klasės lygio.

Informacija iš kitų šaltinių

Paskaičius geografija.lt straipsnį, tikrai suprantame, kad auganti karta tampa vis labiau priklausoma nuo naujųjų technologijų. Ir tai visai nenuostabu, juk jie jau nuo mažų dienų yra pripratę naudotis mobiliaisiais telefonais, kompiuteriais ir pan. Truputį keista tik tai, kodėl buvo apklaustos tik mergaitės.

“Tyrėjai nustatė, kad mažametės mergaitės per dieną vidutiniškai 6,9 valandos naudojasi elektroniniais įrenginiais – mobiliaisiais telefonais, asmeniniais kompiuteriais, televizoriais. Įdomu tai, kad akis į akį mergaitės bendrauja vidutiniškai vos 2,1 valandos per dieną.”

Skaičiai atrodo gana “proporcingai”. Po 2 valandas praleisti per dieną kalbant su žmogumi akis į akį – tai nėra dar taip blogai, mano manymu. Gerai, kad nors tiek dar laiko praleidžia su fiziniu asmeniu. Vis šioks toks atotrūkis nuo virtualaus pasaulio. Tačiau tos 6,9 valandos neramina. Pusę dienos mergaitės praleidžia prie elektroninių įrenginių – pusė dienos laiko iššvaistyta…

Taip pat siūlau peržiūrėti “Ką manai” laidą, kuri taip pat nagrinėją šią problemą. Tik čia kalbama ne apie vaikus, apie būtent tokią problemą, kaip priklausomybę nuo kompiuterio.

Fizinis aktyvumas

Svetainės lrytas.lt straipsnis byloja apie tai, kad šiuolaikinė auganti karta tampa vis labiau statiška, nejudri.

“„Siekiant išvengti sveikatos problemų ateityje, mokykliniame amžiuje kiekvienas vaikas turėtų aktyviai judėti ne mažiau kaip po valandą per dieną – tokius normatyvus numato nacionalinė sveikatos taryba. Tuo tarpu tyrimas rodo, jog beveik 90 proc. apklaustų vaikų nesilaiko šios normos. Tai lemia ne tik netaisyklingą jų kūno formavimąsi, bet ir neugdo teisingos sveikos gyvensenos sampratos,,“ – teigė gydytojas Aurimas Mačiukas.”

Netgi 90% ! Kodėl vaikai taip tingi sportuot? Kodėl jie to nebenori to daryti? Todėl, kad jūsų visą laiko užimtumą užpildo sėdėjimas prie kompiuterio ar naudojimasis kitais elektronikos prietaisais. Blogiausia to pasekmė  – stuburo iškrypimai, akių ligos, gali net išsivystyti nutukimas (mano manymu). Šitaip išsiauginsim nesveiką, priklausomą nuo kompiuterių, nejudrią visuomenę.

Kai mes augom…

… viskas buvo kitaipGal tiksliau reikėtų kalbėti man iš savo pusės. Kompiuterį įsigijau tik kai buvau 6 klasėje. Ir tai tik iš būtinumo ruoštis pamokoms. Buvo dvi pagrindinės priežastys dėl ko iki to laiko neturėjau kompiuterio:

  1. Negalėjom sau leisti jį nusipirkti. Tais laikais kompiuteriai buvo brangesni, o ir mūsų šeimos finansinė padėtis ne tokia, kokia yra dabar (nesakau, kad ir dabar esam labai pasiturintys).
  2. Nebuvo poreikio.
Kai paklausiu savo pusbrolio, kodėl tu taip ilgai sėdi prie kompiuterio, iš jo gaunu atsakymą: “Daugiau nėra ką veikti…” Palyginimui, ką aš veikiau jo amžiaus, negaliu pasakyti, nes paprasčiausiai neatsimenu. Negaliu jam sakyti, kad eitų knygą skaityti (nors kai prireikia, maloniau skaityti popierinį variantą, nei skaitmeninį), nes pats to nemėgstu. Bet juk tikrai galima rasti kitų užsiėmimų. Juk už lango žiema, tai eik siausk snieguose; juk yra dar televizorius; patinka geografija – turiu daug ko tau pasiūlyti su tai susijusio, tik imk ir skaityk. Čia būtų galima dar daug ko išvardinti. Žodžiu, mes augom paprasčiau ir visiškai tuo nesiskundžiu.
Išvados
Gali Jums pasirodyti, kad per daug viską hiperbolizuoju. Bet už save daug ką pasako skaičiai.
Kitiems gali pasirodyti, kad esu nusiteikęs prieš naująsias technologijas. Tikrai ne. Aš tik už jas, nes tai puiki priemonė mokytis, susisiekti su draugais. Technologijos tik tobulėja ir jos pagerins, palengvins, padarys patogesnį mūsų gyvenimą.
Man tiesiog nepatinka, kad žmonės (šiuo atveju vaikai) šitiek daug laiko praleidžia atsiskyrę nuo išorinio pasaulio ir susitelkę tik į kompiuetrio ar kieno nors kito ekraną.

Kaip ten sako? “Vaikai mūsų gyvenimo gėlės”. Jei šitaip daug laisvalaikio jie leis prie kompiuterių ir kitų panašių įrenginių, tai tos gėlės  tiesiog labai greit pradės vysti.

Naujovės!

Visiems atsibosta nusistovėjusi tvarka. Taigi, nusprendžiau atnaujinti blog’ą.

Aišku, iškart pastebėjote naują foną. Senasis buvo labai neįdomus, blankus, ganėtinai banalus. Šis atrodo daug gyvesnis, patrauklesnis, o ir ta žalia spalva primena mums, kad jau nedaug liko laukti, kol iš mūsų kiemų pabėgs žiema. Savaime suprantama, kiekvieno skonis, norai ir požiūris skirtingi, bet manau, kad su manimi sutiksit – ši išvaizda kur kas patrauklesnė!

Kai kas naujo atsirado ir skiltyje “Apie blog’ą“. Įkėliau savo nuotrauką. Jeigu reiškiu savo mintis viešai, tai reikia ir pasirodyti, kaip atrodau.  Beje, man rašant komentarus, taip pat turėtumėte matyti mano nuotrauką. Taigi, mano veidas, skaitant mano komentarus, jūsų ekrane šmėžuosis kur kas dažniau.

Tikriausiai ne vienas jau pastebėjote, kad buvau kiek pritilęs. Greičiausiai buvo tas laikotarpis, kad atrodė, jog išsisėmiau. Manykim, šie pakeitimai padės ne tik pačiam blog’ui atrodyti patraukliau, o ir man pradėti vėl reguliariai rašyti.

Smagaus ir įdomaus naršymo tarp mano įrašų!

Nepatingėk paspausti mums svarbų mygtuką!

Kviečiu visus, kurie skaito mano blogą, bendraminčius, kolegas blogerius, bendraklasius ar šiaip čia užklydusius žmones, pabalsuoti už mano bei kolegų (Altajaus ir Žymanto) sukurtą projektėlį.

Informacija apie balsavimą (šaltinis altajus.net)

1. Balsuoti gali tik registruoti Švietimo portalo nariai (t.y. prisiregistravę portalas.emokykla.lt svetainėje, jei ne – kviečiu tą padaryti tiek mokytojus, tiek ir mokinius)
2. Kiekvienas registruotas narys turi tik vieną balsą, t.y. balsuoti galite tik vieną kartą.
3. Balsuoti galite:

  • Pasirinkę kairėje pusėje esantį meniu „Pretendentai į 2011 m. apdovanojimus“ bei atsivėrusiame lange pasirinkę nuorodą BALSUOTI.
  • Pasirinkę pagrindiniame konkurso „Virtuali kelionė klasėje“ lange esančią nuorodą „Atsakyti į šią apklausą“.
  • Pasirinkę darbą, paspauskite mygtuką „Balsuoti“.
  • Mūsų darbo numeris 24.
  • Patariu naudotis Internet Explorer naršykle, balsavimo puslapis labiau pritaikytas pastarajai.

4. Balsavimas vyksta nuo 2012-01-30 iki 2012-02-12 dienos.
5. Laimėtoju pripažįstamas daugiausiai Švietimo portalo registruotų narių balsų surinkęs darbas.

Projekto pristatymas:

P.S. Suprantu, balsavimo sistema griozdiška, labai nepatogi, tačiau nepatingėkit. Juk tai užims daugų daugiausiai 5 min Jūsų laiko 🙂