Nominacija “Metų nusišnekėjimas”

Kaip jau visiems seniai žinoma, Lietuvoje vyksta mokyklų tinklo pertvarka. Naikinamos vidurinės mokyklos, vaikai iš kaimo varomi į miestus, kurie yra už 15 km nuo jų namų. Ar rezultatas bus toks, kokio norėtume? Manau, kiekvienas atsakėte teisingai.

Vakar, žiūrint televizorių, teko išgirsti, kaip viena iš švietimo ministerijos viršūnėlių pasakė dalyką, kuris sukėlė tiek juoką, tiek neigiamas emocijas: “Svarbiausia, kad kaimuose išvis yra mokyklos, o jų struktūra (gimnazija ar pradinė mokykla) jokios esmės neturi.” Kaip tai jokios esmės neturi?! Čia tas pats, ką aš sakyčiau: “Nesvarbu kokį pieną gersim: 2 mėn  ar 1 dienos senumo, svarbiausia, kad iš viso jo turime!” Gal sakau su galva mąstykim, o ne su kitomis kūno vietomis.

Taigi, pabandykim pažiūrėti į susidariusią situaciją logiškai:

  • Jei kaime yra vidurinė mokykla, tai joje gali mokytis vaikai nuo 7 iki 19 m.
  • Jei kaime yra pradinė mokykla, tai joje gali mokytis mokiniai nuo 7 iki 11 m.

Taigi, kur mokinių kontingentas didesnis? Taip išeina, kad nesvarbu ar mokykloje mokysis 50 vaikų, ar 200, tačiau svarbiausia, kad mokykla YRA. Nesuprantu aš niekaip, kaip žmogui toks variantas gali būti logiškas. Tai taip pamažu ir sunaikins visas kaimų mokyklas. Iš vidurinių padarys pagrindines, iš pagrindinių –  pradines. Sulig kiekvienu etapu mažinamas vaikų skaičius Vėliau mūsų valdžios atstovai kalba, kad kaime per mažai mokinių, todėl jos reikia grūsti į miestą. Kokias turime iš to pasekmes? Tokias:

  1. Jei vaikas gyvena toli nuo miesto (15-20 km), tai jam reikia anksti keltis, laukti autobuso. Vėliau į pamokas nuvažiuoja nepailsėjęs, prastėja pažymiai. Sakysite: “Eik anksčiau miegoti”. Kažin ar daugeliui taip paprasta užmigti kai visai nesinori miego? Bent jau man asmeniškai niekaip neišeina užmigt, kai aš to visiškai nenoriu.
  2. Žmonės nuo mažens yra pratinami migracijai. Manau čia labai tiktų terminas – švytuoklinė migracija. Vaikai 5 dienas per savaitę yra priversti važinėtis nemažus atstumus pirmyn ir atgal. Taip jie įsisavina, kad migracija yra visiškai normalus dalykas. Taigi, mieli valdžios atstovai, nedejuokite vėliau, kad iš mūsų šalies emigruoja didelis skaičius žmonių. Patys juos pratiname prie to, kad reikia emigruoti, ale  ieškant “geresnių ir patogesnių” sąlygų.
  3. Vaikai yra priversti lankyti mokyklas, kurių visai nenori. Turiu puikų pavyzdį iš pažįstamų rato. Pas mus kaime, kaip ir turi būti, buvo pakeista mokyklos struktūra. Taigi iš 10 klasių mokyklos, ji tapo tiktai 8 klasių. Gerai. Tenka taikstytis su tokias situacija. Aišku, mokiniams pabaigus aštuonias klases, kadangi yra priversti keisti mokyklą, kodėl nepasinaudojus proga ir nepradėti mokslų gimnazijoje. Taip bandė padaryti ir kai kurie mano pažįstami būsimieji devintokai. Jie nusprendė pradėti lankyti mano dabartinę mokyklą. Tačiau šios mokyklos vadovybė paskelbė, kad jiems yra SKIRTA mokytis gretimame miestelyje (galima sakyti vos ne toks pats kaimas). Ten mokykla yra vidurinė. Tai taip išeina, kad mokinys net nebegali pasirinkti, kur mokytis? Beje, dar buvo pasakyta, kad galite bandyti laimę čia mokytis, bet tėvams patiems reiks kaip nors verstis su vaikų transportavimu į mokyklą, nes jiems nebus apmokėta už mokinių vežimą autobusu. Pagrindinė priežastis – jie turi mokytis ten, kur jiems skirta. Dėl įdomumo – nuo mūsų kaimo iki miesto autobusu važiuoti kainuoja apie 6 lt. Paskaičiuokite patys kokia suma išeina per mėnesį. Ir tegul niekas negalvoja, kad aš čia mūsų mokyklą kaltinu. Aš čia labiausiai esu pasipiktinęs valdžios sprendimais. Taigi, mokiniai yra priversti mokytis ten, kur liepia valdžia.
  4. Pažvelkime ir į mokytojų bendruomenę. Kiek mokytojų po tokių pertvarkymų neteks darbo? Daug. Paskui stebimės, kad pas mus didelis skaičius bedarbių. Esmė tame, kad patys žmones padarome bedarbiais.

Tos visos mokyklų pertvarkos man atrodo labai juokingos. Nepažįstu aš nei tų, kurie priima tuos įstatymus, nei tų, kurie juos pateikia. Taigi ir negaliu jų vadinti kokiais nors durneliais… Tačiau manau, nesuklysiu pasakydamas, kad didžioji dalis žmonių, kurie priima panašius sprendimus, tikrai nėra dirbę mokyklinėje aplinkoje.

Grįžkim prie Metų nusišnekėjimo.Įdomu, kaip galima išdrįsti teigti, jog nėra jokio skirtumo, kokia yra mokyklos struktūra. Jeigu nėra jokio skirtumo, tai kam keisti tas struktūras??? Juk palikim taip kaip buvo. Bent jau abi pusės bus patenkintos. Buvo ir dar vienas teiginys, kuris man labai “patiko”: “Negi devintokas, nesugebės atsikelti 6h ryte, ir išvažiuoti kažkur toliau nuo namų”. Tai tegul jis pats pabando į darbą kiekvienąsyk keltis tokiu laiku. Kažin ar labai jam tai sėkmingai seksis.

Žodžiu – nėra žodžių. Čia galima daug ką apkalbėti. Valdžios sprendimai mums niekada neįtiks. Tačiau kartais, jie ir būna verti mūsų pasipiktinimo. Kaip bebūtų taip, bet turime gyventi pagal priimtus įstatymus. Tiesiog būtų maloniau, jei nebūtų tokių viešų durnų pareiškimų, kurie erzintų kitus.

Advertisements

7 responses

  1. Pasakysiu lakoniškai kodėl yra nusišnekama.

    Jeigu Jūs, Laimonai, niekada nebuvote susijęs su statybų verslu ir niekada gyvenime net plytos nepakėlėte, prie šios sferos nedirbote, tai įsivaizduokite, jeigu Jus paskirtu Lietuvos Respublikos Statybų Ministru. Sugebėtumėte valdyti šią sferą?

    Šis pavyzdys analogiškas. (:

  2. Gimstamumas mažėja, didėja emigracija, mokyklas tenka stambinti. Kažin, gal po 20-30 metų liks tik 5 gimnazijos didžiuosiuose Lietuvos miestuose, na 15 km važiuojate, kiek čia iki tų Šiaulių… Atsikelsit ir 5 val. O jei nenorim taip, tai gal teks importuoti kiniečius ir jų vaikus mokyti… Gal iš tiesų reikėtų kol laikas susiimti ir keisti profilį, kad galėčiau su jais susikalbėti. 🙂

    1. Rolanda, gi nereikia nusiteikti šitaip pesimistiškai. Žiūrėkim į mažėjantį vaikų skaičių iš gerosios pusės. Juk mokytojams žymiai lengviau dirbti su 10 mokinių, nei su 30. Kartais tai ir pačiam mokiniui.
      Dėl atsikėlimo. Aš tai dabar atsikelčiau 5 h, būdamas dvyliktokas. Na bet yra dar visai mažų vaikų. Tarkim šeštokai. Atsikelia 5h, pusę dienos mokykloje, kol parvažiuoja, jau 18h. Dar namų darbus reikia pasidaryti, jau 20h. Dar nori paiilsėti, prie kompiuterio pabūti. miegoti nueini 22h. Tai miegui lieka tik 7h. Va kur didžiausia priblema. O nuo to kentės mokinių pažymiai bei nuotaika 🙂

      1. Ne Laimonai, aš ne pesimistiškai, aš ironiškai. Iš tiesų tas mažėjantis vaikų skaičius verčia ieškoti mokytojams naujų darbo formų, keisti veiklą. Kartais būni įsikabinęs į tradicinį darbą, kol kas nors į užpakalį neįspiria. Ir labai plačiai pamąsčius kitos kalbos tai tik alternatyva, va tarkim – žinau kad nebebus kitais metais darbo – pradėjau kompiuterinius anglų kalbos kursus organizuoti, ir tada nebereikia įsisprausti nei į vietos, nei į amžiaus, nei į laiko rėmus.

        1. Tai iš viso to, ką Jūs čia rašote, suprantu, kad Jūs iš dalies esate už mokyklų tinklo pertvarkymą? 🙂

          1. Iš tiesų iš dalies taip, bet tik iš dalies. Daug visokių niuansų. Keliais žodžiais ir nepapasakosi, bet tarkim, jei mokykloje dviem vaikams tenka vienas darbuotojas, tai tokią mokyklą iš tiesų sunku išlaikyti. Lėšos, kurios gal būtų išleidžiamos ugdymo kokybei gerinti, skiriamos algoms. Kiekvienai mokyklai yra skaudu, kai ji yra pertvarkoma, nes sunku mums lietuviams prisitaikyti prie naujovių. Tačiau kartais būna taip, kad kelio atgal nėra. Šiandieninis mokyklų finansavimas tiesiog nepritaikytas išlaikyti nedideles mokyklas. Tai reikėtų keisti. Bet iš tiesų savi pliusai ir savi minusai.

            1. Įdomi Jūsų nuomonė 🙂 Galiu pasakyti, kad net sutinku pirmą mokytoją, kuri iš dalies sutiktų su mokyklų pertvarkomis.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: