Baigėme mokyklą

Praeitais metais buvau sukūręs vieną tokį įrašą pavadinimu „Mokslų metų ataskaita“. Iš tikrųjų net nežinau kokias emocijas tai sukėlė mano blogo skaitytojams (daugeliui galbūt tai buvo nei šilta nei šalta), tačiau nusprendžiau šiemet padaryti tą patį. Kadangi brandos atestatai jau rankosi, tai galima mokytojus ir į šuns dienas išdėti. But I‘m just joking… Niero nieko tokio blogo, ką reikėtų paviešinti. Žinau,k ad šis įrašus bus daugiau aktualus mūsų mokyklos mokinių ir mokytojų tarpe, bet ką jau padarysi. Taigi, pradėsiu.

Anglų kalba

Šiemet teko dirbti su nauja mokytoja. Su mokytoja, kurią labiau gerbia mokiniai nei ankstesnę, pas kurią mokiausi, su mokytoja, kuri pamokoje nebuvo blogos nuotaikos, su mokytoja, kuri moka užmegzti puikų ryšį su savo mokiniais. Tai tikriausiai bus viena iš tų mokytojų, kurias aš atsiminsiu ilgam. Šios mokytojos puikus darbas tikriausiai pastebimas todėl, nes ji pati yra jauna ir moka bendrauti su jaunais žmonėmis, o ir patiems mokiniams visada yra maloniau bendrauti su „mažiau prinokusiais mokytojais“.

Istorija

Che che. Šmaikštus mokytojas. Teko girdėti tokių kalba, kad jis mėgsta mokinius skirstyti į savo mėgstamus ir ne. O nuo to priklauso ir mokinio pažymys. Negaliu aš to nei patvirtinti nei paneigti, nes su šiuo mokytojo mano santykiai labai geri. Visada žinau, kad jei reikia pagalbos ar šiaip neturint ką veikti, galima drąsiai kulniuoti pas šį mokytoją.

Matematika

Šiemet, kaip ir anglų kalbos mokytoja, taip ir matematikos mokytoja keitėsi. Vėlgi reikia priprasti prie naujostvarkos, naujo mokymo pobūdžio, naujo bendravimo. O likus vos metams iki egzaminų tai nėra itin lengva padaryti, tuolab kai atsiliekam nuo kurso. Ką galiu pasakyti apie mokytoją. Gana sunku man buvo prie jos priprasti. Pradžioj iš vis nieko nesupratau, ką ji aiškino atsistojusi prie lentos. Kartais net erzint pradėdavo. Ir pažymys kentėt pradėjo. Pats nebesuprantu, kas dėl to kaltas – mokytoja, aš pats ar mokyklos administracija, kuri sugalvojo pakeist mokytoją (nors nelabai galima ją kaltint, nes tam buvo gana svari priežastis, kuri aiškumums buvo žinoma).

Lietuvių kalba

Mokytoja neieškanti žodžio kišenėje. Su kaikuriais bendraklasiais mėgome net juokauti, kad „užvartyti“ šią mokytoją yra „misija neįmanoma“. Tačiau su šia mokytoja buvo praleisto daug įdomaus ir prasmingo laiko,dalyvaujant konkursuose ar šiaip aptariant vienus ar kitus reikalus. Pasiektas netgi vienas iš svarbesnių laimėjimų – laimėta 3 vieta respublikiniame rašinių konkurse „Aš irgi galiu“. Jeigu kalbėti apie pamokas, tai galiu drąsiai pasakyti, kad daug ko, net labai daug ko, išmokau.

Geografija

Kas mane pažįsta, tikrai žinos, kad blogai atsiliepti apie šią discipliną negaliu. Ne veltui ketinu studijuoti dalyką susijusį su šiuo mokslu. Ne veltui susilaukiau visokių pasisakymų, vieni gyrė, kiti peikė, treti durnelkiu vadino. Tačiau grįžkim prie temos. Taigi, ateidavau į pamokas ir žinodavau, kad ten visada jausiuosi komfortabiliai, linksmai, pasiruošęs mokytis, motyvuotas. Mokytojui tariu didžiūlį ačiū už praleistus dvejus, pilnus darbo, ryžto, novatoriškų minčių, metus. Tačiau turiu Jums ir kritikos strėlių. Kartais Jūs mėgstate pamoralizuoti kitus mokinius. Tiesiog patariu žvelgdamas iš mokinio pusės – mažiau sukite Jūs galvą dėl vieno ar kito dalyko. Tegul tie mokiniai patys sukasi iš įvairių situacijų. Ir Jūs mažiau sau nervus gadinsite, ir mokiniai mažiau nervinsis. Tai čia tik tarp kitko.

Vokiečių kalba

Pamoka ne iš pačių mėgstamiausia. Nelabai suprantu aš šios kalbos subtilumų, nors gal pažymiai ir visai kitką rodo. Kaip bebūtų taip, tačiau mokytoją taip pat ilgam atsiminsiu. Pamenu, kai ateidamas mokytis į „Džiugo“ gimnaziją (tuomet vidurinę mokyklą) teko girdėti kabų, kad griežčiausia ir daugiausia reikalaujanti mokytoja rajone. Tad, jau buvau nusiteikęs rimtai. Tačiau visiškai nesigailiu, kad teko dirbti su šia mokytoja. Galiu pasakyti drąsiai kuo ši mokytoja išsisikirai iš kitų – mandagumo reikalavimų. Kartais tai primena senas močiutes, kurios pasakoja anūkams, kad tu turi elgtis taip, o ne kitaip. Bet tiek to jau, pastaruoju metu supratau, kaip reikia kalbėti su šia mokytoja, taigi, tai man visai nebetrukdo.

Etika

Seniau maniau, kad tai turėtų būti diskusijų ir etinių normų aiškinimosi pamoka. Nesakau, kad taip nėra, tačiau šiemet pastebėjau, kažkokį savo atitrūkimą nuo šios pamokos. Net nežinau ką dėl to kaltinti. Tirkiausiai reikėtų prispažinti vyriškai, kad aš pats kaltas. Velnias jį žino. Atrodo kartais sėdi pamokoje ir nesupranti, ką tu čia veiki. Mokytojai patarčiau ateityje kiek grieščiau žiūrėti į vienus ar kitus mokinių pasisakymus, nes taip galu gale mokytojai visai praranda autoritetą mokinių tarpe.

Muzika

Na ką galiu pasakyti, didelis muzikos žinovasnesu, kartais paklausau ir tiek. Taip, kad ir čia didelio susidomjimo nebuvo. Tuolab, kad daugiausiai dominavimo visokie aspektai iš istorijos ir panašiai. Paprasčiausiai nebeturiu ką daugiau pasakyti.

Chemija

Kažkada visai patiko man ši disciplina, bet dabar susidomėjimas pradingo. Ir žinau kodėl. Tiesiog prasidėjo labai sudėtingos temos, kurios neapsiriboja vien matematiniais skaičiavimais. Tad viskas aišku, iš manęs chemikas nekoks.

Kūno kultūra

No comments

Jei kalbėti  apie mokyklos administraciją, tai galiu pasakyti, kad buvo momentu, kai teko ja visai nusivilti. Tikslesnių smulkmenų neaiškinisiu, nes būtų nekorektiška tai viešinti, tačiau galiu pasakyti, kad mokyklos administracijai kartais reikėtų labiau pasirūpinti savo mokiniais (kas ir turėtų būti jiems svarbiausias prioritetas). Tačiau buvo tikrai tokiu atvejų kai buvo greit atsižvelgiama į tai, ką sako mokinys. Problemos buvo sprendžiamos operatyviai. Žodžiu – visko būta.

Na ką, atrodo viskas. Vienus apkalbėjau daugiau, kitus mažiau, vienus geriau, kitus blogiau. Komentuokit, sakykit jei norit dar ko sužinot apie vienus ar kitus, jei turėsiu ką pasakyti, būtinai pasakysiu.

 Ir pabaigai, vieno iš geriausio lietuvių dainininkų atliekama daina, kuri tinka šiai temai:

P.S. Baigėsi  12 metų etapas, prasisdeda naujas. Duok Dieve įstoti ten, kur noriu.

Advertisements

25 responses

  1. “Jeigu kalbėti apie pamokas, tai galiu drąsiai pasakyti, kad daug ko, net labai daug ko išmokau.”

    Deja, Mielas drauge, įterpinių vistiek neatskiri kableliais.
    J/k.

    1. Žymantai, Laimonas ir nesako, kad išmoko viską, bet išmoko “daug ko” ;D

      1. Tu juk žinai, kad man patinka pasijuokti!

        1. Kas be ko 🙂 Juk nenusikaltimas 🙂

    2. Tau kaip visada, kad tik pasikabinėti 😀

      1. A u tybia jėst kakyjė ta problemy?

  2. Laimonai, visiškai sutinku su tavo mintimis 🙂 Žinoma, ne pas visų mokytojų mokiausi, bet pas kurių mokiausi, tai tikrai visiškai sutinku su tavimi 🙂 Ypač labai patiko lietuvių mokytojos pamokų apibūdinimas, tai neeilinė mokytoja ir neeilinės pamokos, smagu bus atsiminti 🙂 O tau galiu palinkėti tik sėkmės įstoti ten kur nori 😉

    1. Taip, tikrai neeilinė mokytoja. Dėkui, už palinkėjimą. Tau bei kitiems abiturientams linkiu to paties 🙂

  3. Įdomi apžvalga ir verčianti susimąstyti. Dėkui už gerus žodžiu ir už šokią tokią kritiką, ji reikalinga, nes leidžia tobulėti. Sėkmės stojimuose ir neužmiršk savo tinklaraščio 🙂

    1. Manykim savojo blogo neužmiršiu. Jaučiu, kad vėl, kaip ir seniau, rašydamas pradėjau jausti malonumą 🙂

  4. Norėčiau pritarti tavo pasisakymams. Tikrai keletą mokytojų reikėtų pagirti, tačiau kitiems kritikos paberčiau ir daugiau. Istorijos mokytojas, taip su juo smagu, bet… Šis mokytojas tikrai nėra toks, kokį save daugumai pateikia. Tiesiog tu su juo sutarei ir pamatei vieną šio žmogaus pusę. Na apie vokiečių mokytoją galėčiau pasakyti tą patį, kad tai dviveidis žmogus. Etikos pamokos – chaosas, tikra betvarkė… Nors neverskime visos kaltės mokytojai. Mokiniai ne šventieji. Mokytoja tikrai kartais pateikia įdomią informaciją ar filmą, bei įvairius testus, bet mokiniam į tai nusišvilpt. Na, o apie geografijos pamokas ir mokytoją galiu pasakyti tiek. Kad šį mokytoją atsiminsiu visą gyvenimą. Daugelis mokytojų turėtų imti pavyzdį iš šio žmogaus. Pamokos linksmos, įdomios, pilnos naujovių, įdomiai pateikiamos, bendravimas su mokiniais nuostabus ir visa kita. Na aišku kartais mėgsta pasikabinėti prie ”kolegų” bet kartais tai būna dar linksmiau. Tai vienintelė pamoka į kurią visada einu su šypsena, ir net kartais keikiesi, kad galėtų būti jų daugiau.. :))

    1. Nesisvaičiok ir kaulėtu pirštu be reikalo nebadyk.
      Kur argumentai? Kas blogai su mok. Kazakaičiu ir jo asmenybe?

      Tuščiai teigi, kad vokiečių mokytoja – „dviveidis žmogus”. Kuo remdamasi tai sakai?
      Nugirstomis kalbomis, bendraklasių padaryta įtaka o galbūt todėl, kad kažkada parašė „1″? O galbūt darai labai opią klaidą – maišai profesinius (kaip mokinė) ir asmeninius (kaip žmogus) interesus? Gal mokytoja tavęs per perėją nepraleido. Matai kiek aš galiu prisigalvoti aspektų, nes tu šia savo rašliava visiškai nieko nepasakei.

      Ir nereikia man pylioti pamazgų ir teigti, kad tai „mano nuomonė”. Išmokit argumentuoti, Dieve mano.

      „Etikos pamokos – chaosas, tikra betvarkė…”

      Viena vertus, gerai, kad tai pasakai ir įžvelgi, kita vertus, nepateiki jokių būdų, kaip ta pamoka galėtų „nebūti chaosas”. Gal šį tinklaraštį ši mokytoja skaito ir išgirdusi tavo svarią argumentaciją, ji pasidarytų išvadas? Galbūt net gimnazijos direktorius skaito šį tinklaraštį ir ją pasikviestų pokalbiui?

      Visi nori, kad viskas būtų gerai. Kaip ir sakė A. Račas – beždžionės su granata…

      1. Tiesiog sakau tiesą ir neseku pasakų kaip kiti atėję. Taip gal ir nepateikiau argumentų, bet nemanau, kad dabar reikia užsipult ir teist. Manau, kad aš tikrai turiu teisę tai pasakyti, nes tai mano nuomonė ir ta nuomonė ne iš niekur. Galėjau rašyt ir toliau ir kas būtų išėję, naujas straipsnis? Taip mes visi žmonės esam skirtingi, vieniem patinki kitiem ne. Visiem ir neįtiksi. Gal ir vėl kibsi, kad nepateikiau argumentų.. Bet kaip ir sakei, čia lankosi daug kas… O argumentai būtų tikrai ne išgerųjų ir gal net per daug asmeniški.

        Na apie etikos pamokas – nekaltinu mokytojos. Kaltinu mokinius, kurie nevertina šios pamokos, ir laiko jos nereikšminga ir daro kas ką sau.

        1. Ar sakai tiesą ar ne, teks palikti spręsti kiekvienam.

          Kodėl tu tai vadini puolimu? Pažėriau daug klausimų ir tiek.

          Be abejo, kad argumentų pateikimas ir problemų sprendimo būdai išlieka tavo, na, kaip sakoma, kompetencijoje.
          Bet jeigu jau neturiu ko pasakyti ir to pagrįsti, dažniausiai patyliu. Tai čia tik aš.
          Pas tave gal kitaip.

  5. Dar daugiau.

    Apie istorijos mokytoją rašei: „Šis mokytojas tikrai nėra toks, kokį save daugumai pateikia. Tiesiog tu su juo sutarei ir pamatei vieną šio žmogaus pusę.”

    Tuomet, gerbiamoji, apie geografijos mokytoją rašei:

    „Na, o apie geografijos pamokas ir mokytoją galiu pasakyti tiek. Kad šį mokytoją atsiminsiu visą gyvenimą. Daugelis mokytojų turėtų imti pavyzdį iš šio žmogaus.”

    Tai gal tu irgi mok. Ubartą pažinai tik iš vienos pusės? Gal jis pavyzdžiui yra labai piktas, negeras ir mušasi? Tiesiog tau neteko šios jo pusės išvysti.

    Plaukiojat kaip šūdas paviršiumi.

    Nors ką čia aiškint…

  6. Vilma Žutautienė | Atsakyti

    Skaito skaito ta etikos mokytoja Laimono straipsnius ir komentarus po jais. Priimu kritiką ir ačiū jums už tai 🙂 Paskaičiau ir susimąsčiau apie savo (ne)griežtumą. Pripažįstu savo profesinės veiklos silpnąją pusę – nesilaikau aukso vidurio taisyklės (pagal Aristotelį), nes esu per mokslo metus gavusi keletą strėlių iš mokinių pusės, kad esu per daug griežta… Tai šiuo atveju esu kryžkelėj tarp per didelio griežtumo ir negriežtumo. Būtinai apie tai, kaip pamatuoti griežtumą, pasidomėsiu plačiau, turėsiu peno pamąstymui iki rugsėjo 1.
    Mokinių abejingumas etikos dalykui ir bandymas su tuo “susidoroti” yra pagrindinė tema, kurią gvildename su Lietuvos mokyklų etikos mokytojais seminaruose, forumuose. Priežasčių nerašysiu, nes išeitų antras straipsnis.
    Išduosiu viešą paslaptį. Gal dar kas nors nežino. Nebedėstysiu 11-12 klasėse, tad jūs buvote mano paskutiniai dvyliktokai, kuriems taip nepasisekė, nes kartą per savaitę teko išgyventi “chaosą ir betvarkę” 🙂
    O čia šiaip pabaigai dar… prisiminkite mane pirmame kurse, kai studijuosite filosofijos dalyką aukštosiose mokyklose ir, tikiuosi, kad neišsprūs tokie perlai: “Vydūnas gimė prieš Kristų”, “nu tipo tas Planktonas” (t.b. Platonas) ir pan. 🙂 Citatos iš etikos pamokų su dvyliktokais…
    Ir dar kartą ačiū!!! Sėkmės visiems, renkantis gyvenimo kelią.

    1. Tai kaip dabar suprast? Atsiranda nauja etikos mokytoja ar tiesiog visi 11-okai ir 12-okai mokysis tikybos? O dėl chaoso ir mažo susidomėjimo galiu pasakyti taip: mažai yra mokinių, kurie linkę į filosofiją (ko nestokoja etikos disciplina). Tame tarpe ir aš. Tiesiog aš buvau daugiau pakantesnis ir linkęs bent jau gilintis į vienus ir kitus dalykus. Na o kiti mokiniai… Bet vėlgi, klausimas – ar galima kaltinti vien tik mokinius?..

      1. Vilma Žutautienė | Atsakyti

        Nauja etikos mokytoja.
        Jūsų laidai buvo tik filosofinė etika. Dabar, pasikeitus programoms, per 2 metus mokiniai gilinsis į filosofinę, šeimos, profesinę etiką arba, jei tinkama materialinė bazė, etikos ir kino discipliną (deja, ne mūsų mokykloje).
        Nekaltinu mokinių…. teko išgirsti ir iš vienos mokytojos istoriją, kaip jos buvusiai grupiokei sumažėjo “labai svarbaus dalyko” pamokų, tad dabar dėsto “visokias etikas” 🙂
        Prašau, pasiūlykite jums priimtinos etikos pamokos receptą. Išgelbėtumėte kitus mokinius.

        1. Gana keistai skamba – “mums priimtina” pamoka. Nemanau, kad galėsiu Jums kažką pasiūlyti. Čia tiktų kiek banalus bei kiek šabloniškas atsakymas. Kiek žmonių – tiek nuomonių- tiek norų. Man buvo gerai taip kaip buvo (gal kartais norėjosi kiek daugiau diskusijos, bet ganėtinai sunku tai padaryti, kai į ją nelabai kas veliasi). Kitam,gal norėsis visiškos priešingybės – vien tik mokytojos aiškinimo, kaip gyvenime veikia vieni ar kiti principai. Nežinau geras ar blogas patarimas, bet galiu pasakyti, kad Jums reiktų paklausti mokinių, ko jie tikisi iš pamokos, Jūsų bei jūsų santykių. Bet aišku, būtų gana kvaila tikėtis, kad pasieksite kokį kompromisą. Pats kontrargumentuoju savo teiginius. Bet manau neklystu sakydamas tai, ką sakau…

          1. “Jums reiktų paklausti mokinių, ko jie tikisi iš pamokos,”

            70 proc. tylėtų.
            10 proc. išlementų, kad jiems tai nerūpi, nes jiems mamytė liepė eiti į mokyklą.
            10 proc. išrėžtų, kad viskas ir taip gerai.
            5 proc. porintų, kad tokios disciplinos kaip etika iš viso nereikia edukacinėse programose (be argumentų, žinoma)
            3 proc. tuo momentu rašytų sms.
            1 proc. pateiktų svarius argumentus, ko jie nori iš pamokos ir kaip, jų nuomone, pamoka turėtų atrodyti.
            1 likęs procentas pasišaipys iš to 1 procento, kuris pasakė, ko nori.

            Tai čia tik spėjimas. Dvylikametis spėjimas.

            1. Tai būtent dėl to ir sakau, kad kompromisas tarp mokinių ir mokytojo būtų vargu randamas. Pats parašiau, vėliau pats ir pagalvojau apie tai…

  7. Vilma Žutautienė | Atsakyti

    Būtent. Neturiu prie ko prikibti 🙂 Esu klaususi ir raštu anonimiškai, ir žodžiu… Labiausiai žudantis atsakymas – ai, mums tas pats.
    Net senovės romiečiai sakydavo, jog reikia bijoti ne abejojančių, o abejingųjų. Deja, vis dažniau su tokiais žmonėmis gyvenime tenka susitikti (tikiuosi, kad man vienai). Žaidimas – netinka, diskusija – nuobodu, vaidybinės situacijos – ne mums, projektiniai darbai – tingim, geriau padiskutuokim, pažaiskim 🙂
    Dar vienas minusas dorinio ugdymo pamokose – per didelis mokinių skaičius. Ar reikia argumentų?
    P.S. labai smagu diskutuoti su mąstančiais ir neabejingais žmonėmis.

    1. Aš suprantu, kad dirbti su maža grupele yra visada maloniau. Bet gal galėtumėte pasakyti, kokie kiti argumentai. Nes daugelis mokytojų skundžiasi, kad daug mokinių turi, o argumentą tik vieną pateikia – su mažiau dirbti lengviau.

      1. Vilma Žutautienė | Atsakyti

        1. Sumažėja drausmės problemos;
        2. Diskusija gali vykti ratu – akis į akį;
        3. Greičiau įgyjamas pasitikėjimas vienas kitu;
        4. Labiau pastebimos mokinio asmeninės savybės;
        5. Daugiau veiklos atliekama per pamoką;
        6. Didesnė galimybė kiekvieną įvertinti, apibendrinti kiekvieno užduotis…
        Dedu daugtaškį, nes argumentų, geriau pagalvojus, rasčiau ir daugiau. Argumentai, kuriuos paminėjau, manau, būtų svarbūs dorinio ugdymo pamokose. Mažesnis mokinių skaičius, mano supratimu, turėtų būti 12-20, ne daugiau. Kitų dalykų specifika visai kitokia, tad čia jau ne mano kompetencija.

  8. Ačiū už tikrai – nuoširdžiai tikrai – įdomu, linksmą ir prasmingą įrašą. Aš kaip tik pats baiginėju mokyklą ir susiduriu su visokiausiais sunkumais. Juos aprašau savo tinklaraštyje:
    http://mysqool.wordpress.com

    Jei kam įdomu – užsukite, paskaitykite. 🙂 Net jei neįdomu – užsukite, paskaitykite. 🙂 Atsidėkosiu.

    O šiaip autoriui nuoširdžiausi linkėjimai svajonių išsipildymo ir įstojimo į savo svajonių specialybę intencijomis. Cheers!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: