Category Archives: Blogerių mintys

Aštuntasis Lietuvos novatoriško švietimo forumas

Kaip jau teko Jums anksčiau matyti, dalyvavome su kolegomis (Altajus ir Žymantas) viename tokiame “nesvarbiame” konkursėlyje. Sakyčiau, sekėsi mums visai neblogai. Iš trisdešimties kandidatų pagal mokytojų balsus buvome ketvirti (Neskaitant to, kad prieš tai buvo dar 180 darbų). Taigi, didelis AČIŪ už Jūsų balsus.

Taigi, teko mums vasario 24 d. vykti į Vilnių, kur vyko konkurso nugalėtojų ceremonija ir forumas, kuriame buvo kalbama apie novatoriškas priemones, kurios yra naudojamos ugdant jaunąją kartą. Didelės renginio analizės neketinu pateikti, nes tai puikiai padarė straipsnių virtuozas Žymantas. Visiškai pritariu jo mintims. Tiesiog ir pridurti nebėra ką. Viskas taikliai, aiškiai, be užuolankų išsakyta. Tad siūlau apsilankyti kolegos blog’e ir viską tiksliai suprasite, kokias išvadas padarėme po renginio.

Keletas mano minčių

Iš tikrųjų renginys neprivertė susimąstyti: “Ką aš čia po velnių veikiu?”. Labai laukiau A.Račo vedamos diskusijos. Lūkesčiai nebuvo nuvilti. Dar labiau diskusija patiko, kai į ją įsivėlė ir auditorija. Nesinorėjo, kad ji baigtųsi.

Kitas aspektas, kai kurių asmenų nesugebėjimas pritraukti publikos. Apie tai kalba ir Žymantas, tačiau negaliu ir aš to nepaminėti. Pirmas 5 pranešimo minutes, dar kažkas buvo sutelkęs dėmesį į pranešimą, tačiau vėliau teko tiktai girdėti pranešėjo pauzes po kas antro žodžio ir auditorijos dūzgimą, primenantį bites. Mano manymu, į tokį renginį žmogus turi ateiti pasiruošęs, o ne šiaip sau ateiti ir pašnekėti.

Rengiantis važiuoti į šį forumą teko spręsti dilemą – šimtadienis ar konferencija. Bendrai su kolegomis pasitarėme ir nusprendėme važiuoti į konferenciją. Nuomonių teko išgirsti įvairių. Aišku, daugeliui atrodė: “Kaip jūs galite šitaip elgtis? Juk tokia šventė būna vieną kartą gyvenime”. Dabar galiu drąsiai teigti, jeigu turėčiau galimybę, žinodamas, ką pamatysiu renginyje, grįžti atgal laiku, nedelsdamas pasirinkčiau kelionę į aštuntąjį Lietuvos novatoriško švietimo forumą. Neišdildomi įspūdžiai, puiki patirtis, dar vienas laimėtas konkursas, aukšto lygio renginys – tai tik keletas argumentų, dėl ko galima iškeisti netgi patį šimtadienį.

Taigi, dar kartą dėkoju už Jūsų balsus. Jie mums tikrai padėjo iškovoti nors šokią tokią pergalę ir suprasti, kad dirbame neveltui.

P.S. Jei domina, kaip vyko renginys, galite peržiūrėti video archyvą štai čia.

Apie populiarųjį straipsnį…

Tikriausiai daugelyje mokyklų mokiniai susiduria su tokia problema, kaip bėdos su tvarkaraščiais. Tiksliau – didelis “langų” skaičius. Pas mus mokykloje ne kitaip. Apie tai prakalbo mano geras draugas. Tiksliau kalbant ne prakalbo, o apie tai parašė. Parašė vienoje populiariausių šalies informacijos svetainių. Bėda ta, kad straipsnyje buvo pavartotas mokyklos pavadinimas. Dėl viso šito jo straipsnio kilo labai daug kalbų mūsų mokyklinėje aplinkoje. Ne tik tarp mokinių, bet ir tarp administracijos…

Galima džiaugtis tuo, kad straipsnio tikslas pasiektas. Tai sukėlė didelę sumaištį. Kiek teko girdėti, šiandien mokytojų kambarys dūzgė kaip bičių avilys. Kai kurie mokytojai peržiūrinėjo straipsnio autoriaus tinklaraštį. Beje, girdėjau, kad ir manąjį netgi. Gal kažką iš to ir laimėsim. Gal bus daugiau atsižvelgiama į mokinį, jo poreikius. Bent jau to yra tikimasi. Tikisi autorius, tikiuosi aš, tikisi ir kiti mūsų draugai. Didžiausias klausimas, ar mes sulauksime tokių pasekmių, kurių tikimės. O gal bus atvirkščiai? Dabar mums kyla daug klausimų. Žinome maždaug, kokia yra mokinių nuomonė, apie straipsnį. Vieni mus palaiko, kiti smerkia, treti yra neutralūs. To ir reikėjo tikėtis. Dabar, kas mane labiausiai domina, tai mokytojų bei administracijos reakcija į straipsnį. Tikiu, kad ji yra ne kokia. Visų pirma dėl to, kad buvo paminėtas mokyklos pavadinimas. Visų antra, dėl to, kad buvo minima, jog straipsnio kūrimas buvo raginamas kelių mokytojų. Tai gali ir sukelti tarp mokytojų netgi nepasitikėjimą vienas kitu, tačiau čia jau ne mūsų bėdos… Tegul jie aiškinasi tarp savęs.

Kokia mano nuomonė apie populiariausią straipsnį mūsų mokykloje? Ar jis buvo reikalingas ar ne, negaliu pasakyti. Galvoju ir taip, ir anaip. Neapsisprendžiu. Sutinku su visų nuomone, mokyklos pavadinimo nereikėjo. Iškraipyti keli faktai. Tačiau tai autorius neneigia, kad padarė klaidą, rašydamas faktus, jų nepatikrinęs. Tačiau buvo verta. Tokia mano nuomonė. Daug kas tyli, nieko nekalba. O čia va, atsirado žmogus, kuris prabilo. Kaip jis tai padarė, jau kitas klausimas. Galiu pasakyti tik viena, kad jei jis būtų manęs prieš dedant straipsnį į internetinę svetainę paklausęs ar verta, nesudvejojęs būčiau atsakęs: TAIP.

Kiek žinau, mokyklos administracija, tiksliau pavaduotoja į straipsnį skaudžiai nesureagavo. Straipsnio autorius ir pavaduotoja ramiai pasikalbėjo ir tiek. Tikrai pagirtina iš administracijos pusės. Sureagavo normaliai, civilizuotai.

Pabaigai, norėčiau pačio straipsnio autoriaus išsakyta mintį pateikti jums, kad susidarytumėte nuomonę, ką jis galvoja, apie dabar vykstančias diskusijas:

Dieve mano, dabar toks jausmas, kad aš noriu uzurpuoti mokyklą ir tapti jos direktoriumu. Kažkoks dvyliktokas, neturintis jokios kompetencijos parašo straipsnį ir visi išsigąsta. Kas? Ar jis parašė? Ką jis galvoja?
Kai mokykla ir visi kas joje lankosi pradės skirti tam tikrų kompetentingų institucijų raštus nuo dvyliktoko bulvarinio skaitalo – galėsime kalbėti.
Beje, palikau labai sužavėtas, kaip “išpopuliarėjau”. Nežinau, gal net į kokį šou man nuvykt. Kad nelikčiau užmirštas ir nublokštas į pirmykštį būvį.
Labai dar sudomino tas, kad yra tokių mokytojų, kurie net savo pamokų nebeveda, o kalba apie garsųjį TABU straipsnį ir ką gi tas autorius galvoja. Ačiū Jums, mokytojai.
Ir įdomiausia yra tai, kad šurmulys vyksta už nugaros. Nepriėjo nė vienas ir nepaklausė: kodėl tai padarei? Kokie tavo argumentai? Nors ką aš čia… jums tik pirštais rodyt. (:

Apie straipsnį kalbėjau tik su pavaduotoja, kuri jame nieko blogo nemato. Bet vat dvyliktokai sugeba traktuoti tai kaip pasaulinę katastrofą, kataklizmą, nelaimę.”

 

P.S. Nuoroda į straipsnį, kas dar neskaitėte.

 

 

 

 

Blogerių mintys – “Nupirkti egzaminai”

Ech… Primigo šiek tiek mano tinklaraštis… Ne dėl to, kad nėra minčių ar, kad mano tinklaraštį ištiko blogokrizė. Tai dėl to, kad pastuoruoju metu neturiu itin daug laisvo laiko, o kai jo turiu, paprasčiausiai tingiu prisėsti prie kompo.

Taigi, neturėdamas ką veikt, vis dar paskaitinėju vieną kitą blogą. Į galvą šovė tokia mintis: va imsiu ir sukursiu atskirą kategoriją – blogerių mintys. Į šią kategoriją bus keliami visi straipsniai, kuriuose aš analizuosiu ir išsakysiu nuomonę apie kitų blogerių įrašus. Taigi, primasis įrašas.

KorupcijaŠį kartą užkabino šis įrašas. Gal įrašas šiek tiek ir senas (beveik mėnenesio senumo), bet nieko. Iš kart perskaitęs pavadinimą pamaniau, kad įraše bus moralizuojama ir panašiai. Tačiau to nesulaukiau. Paprastai, ir aiškiai aprašytas patirtas įvykis – pokalbis. Bet aš nutariau pasidalinti mintimis ne apie patį blogą, o apie įraše pateiktą situaciją.

Mhm… Pirma mintis, kuri šovė į galvą skaitant tekstą, tai, kad žmonės šiais laikais moka verstis. Sėdi sau namie, neini į paskaitas ir sugebi dar netgi pinigų prasimanyti. Taaaaaaip, įdomiai čia. Gaila, kad nėra užsiminta, kaip tas įrašo herojus sugebėjo iš kompiuterinių žaidimų pinigų prasimanyti. Greičiausiai autorius pats nežinojo.  Na tiek to.

Skaitom toliau. “Egzaminus nusipirko. Taip. Lietuvoje dar įmanoma tai padaryti.” Che che che… Ne tik, kad Lietuvoje dar galima tai padaryti, o tikrai tikiu, kad Lietuvoje dar ilgą laiką bus taip įmanoma padaryti. Kodėl? Nes Lietuva toks jau kraštas. Turi pinigų – esi vos ne visagalis. Kas turi daugiau pinigų, tas gudresnis. O lietuviai neatsisakys progos pralobti, tuolab, kad jiems tas pats, ar mokinys moka ar nemoka praeitą kursą. Svarbu dėstytojo kišenės pilnesnės. Ir ne vien tik mokymo įstaigose taip. Visur… Na bent tiek gerai, kad tikrai ne visi tokie materialistai. (Galit dabar mane peikti už tokius žodžius, bet tokia jau ta tiesa).

“Vieno egzamino kaina  – 500 pinigų.” Įdomu, autorius nežinojo kokiom kupiūrom mokėjo, ar tyčia neparašė. Kažin ar litais, ar eurais, o gal doleriais mokėjo? Įdomu kokiam turtingam reikia būti, kad sugebėtum nusipirkti egzaminus? Bet kaip pats autorius sakė “<…>tūkstantis šian, tūkstantis ten, jam nieko nereiškė.

“Dabar jis studijuoja kažkur užsienyje, kažkokioje paprastoje kolegijoje, bet nemokamai ir gauna stipendiją.” Ir taip visada. Sekasi, kuriems pagal visą idėją turėtų mažiausiai sektis. Ir neaišku kodėl taip yra. Ups, apsirikau, dabar jau aišku. Jie turi pinigų… O dabar rimtai, kodėl sekasi tiem, kurie nėra nusipelnę, kad jiem sektųsi. Turiu pavyzdžių, tačiau vardais nevardinsiu. Alkoholikų šeima gauna pašalpas, kurias aišku prageria. Tačiau juk Lietuva gerų žmonių kraštas, kodėl šiai šeimai nepadėjus… Tačiau kiek Lietuvoje šeimų, kuriems iš tikrųjų reikia pagalbos? Na gerai, gal nehiperbolizuosiu čia su tom šeimom. Tačiau galim lyginti su bedarbiais. Truputį pagoglinau. Bedarbių skaičius Lietuvoje apytiksliai 324 tūkst. žmonių. Taigi, kodėl bent jau pusei jų nesuteikus darbo? Kad ir tiems patiems alkoholikams? Bent jau pragers ne šiap sau gautus, o savo užsidirbtus pinigus.

Kita mintis šovusi į galvą: jei žmogus jau laiko egzaminus, reiškia yra pakankamai subrendęs. Tai manau jis turi pakankamai proto, kad suprastų ko jam reiks ateityje ir ko ne. Na ir kas, kad dabar “išsilaikys” jis egzaminus? Juk reikės vistiek žinių dirbant darbą. Ai, užmiršau, juk jis turi pinigų, kuriuos jau dabar sugeba puikiai uzžsidirbti, žaisdamas kompiuterinius žaidimus ar, velnias žino, ką su jais ten darydamas. Ką galiu pasakyti, šiais laikais žmonės visai nemąsto, ko jiem iš tikrųjų reikės ateityje, kas jiems naudinga. Aukščiausias debilizmo laipsnis pasiektas altajaus pateiktoje situacijoje. Na tikrai, žmogus moka pinigus, ir pats nusirašinėja. Nu visai… Anekdoto verta situacija…

“Tokį žmogų galima nuteisti ir užmėtyti akmenimis, bet žiūrint iš žmogiškosios pusės jis nusipelno ir gerų žodžių. Juk nėjo vogti, suko galvą <…>” Pritariu šitai autoriaus nuomonei. Nors nenusirito kažkur iki padugnių lygio. Vis kažkaip, nors ir negražiausiais, būdais kabinasi į gyvenimą. Viena tik aišku, jei šitam žmogui nepasibaigs pinigiai, tai jis gyvenime neprapuls.

Kokios  mintys kyla jau perskaičius ir nebeanalizuojant straipsnio?

  1. Korumpuota, pasirodo, yra net švietimo sistema.
  2. Mokinys nusiperka diplomą, dėstytojas džiaugiasi papilnėjusiomis kišenėmis. O ką daryt darbdaviui, kuris įdarbins tokį “pažangų” ir “protingą” jaunuolį?
  3. Kokios priemonės yra taikomos, siekiant sustabdyti tokius nutikimus švietimo sistemoje? Jei jos taikomos, tai kodėl jos nepadeda?

Trumpas apibendrinimas – turi pinigų, tai gali padaryti daug ką. Gaila, tačiau ne visi su jais elgiasi protingai.