Tag Archives: egzaminai

Pirmasis geografijos valstybinis egzaminas

2012m. – iškilmingi metai geografijos dalykui. Šiemet buvo pirmasis šios disciplinos valstybinis egzaminas. Taigi, pateikiu šokią tokią apžvalgėlę.

Užduotys

Egzamine iš viso buvo 33 užduotys. Testą sudarė 22 klausimai, likusios – praktinės užduotys. Aišku, visiems įdomu apie sudėtingumą. Galiu pasakyti taip: nei sunku, nei lengva. Tačiau kaip bebūtų, linkstama į sunkiąją pusę. Kiek teko bendrauti su kitais laikiusiais, tai jų teigimu, šis egzaminas buvo ganėtinai lengvas, net apsidžiaugė tokį gavę. Anot jų, pavyzdinės užduotys buvo sunkesnės. Man atvirkščiai. Manau tai galima paaiškinti paprastai. Aš labiau esu linkęs į gamtinę geografiją (kas buvo pavyzdinėse egzamino užduotys), na o 2012m. egzamino užduotys buvo daugiau orientuotos į visuomeninę. Vis tik, aš esu jau daug kur dalyvavęs, sprendęs daug geografijos užduočių, tad iš savo patirties galiu teigti, kad užduotys buvo tokios, prie kurių tikrai reikėjo pagalvoti.

Būtinai turiu paminėti, kad  šios užduotys reikalavo ir visai naujų žinių. Pavyzdžiui: reikėjo žinoti kokias atomines elektrines ruošiamasi statyti šalia Lietuvos (Kaliningrade ir Baltarusijoje), kokia gali būti jų žala; reikėjo žinoti apie arabų pavasarį bei Fukušimos įvykius. Aš tikėjausi, kad bus ir Irano įvykiai, tačiau… Žodžiu, norėdamas eiti laikyti geografijos egzaminą, turi sekti visas svarbias naujienas.

Taip pat svarbus faktorius buvo valstybės. Ganėtinai daug užduočių reikalavo parašyti vieną ar dvi valstybes. Bet skųstis negalima, valstybės nebuvo itin sunkios. Manau, kad tikrai daugelis skiria kur yra Kanada, Australija ar Indija. Gal daugiau buvo galima susikirsti “Europos šabakštyne“ (Balkanuose), nes reikėjo pažymėti visai nereikšmingas valstybes – Kosovą ir Juodklaniją.

All in all

Mano manymu šis geografijos egzaminas tikrai atitinka valstybinio egzamino vardą. Nors labiau norėjau gamtinės geografijos, tačiau ką darysi, tenka spręsti tai ką turi. Savu rezultatu nesu nusivylęs. Manau, kad egzaminą turėčiau išlaikyti labai gerai.

Out of topic: truputį apie kitus egzaminus

Įdomi viena mintis skaityta internete: “Šiemet egzaminų centras nusprendė “pasidergti“ iš abiturientų“. Egzaminai iš ties buvo sunkūs. Bet mano buvęs auklėtojas pasakė: “Kiekvienai laidai jos egzaminai yra sunkūs“. Tai ch*i čia ką suprasi, sunku ar ne. Viskas vistiek jau praeityje, belieka laukti atsakymų.

Reklama

Blogerių mintys – “Nupirkti egzaminai“

Ech… Primigo šiek tiek mano tinklaraštis… Ne dėl to, kad nėra minčių ar, kad mano tinklaraštį ištiko blogokrizė. Tai dėl to, kad pastuoruoju metu neturiu itin daug laisvo laiko, o kai jo turiu, paprasčiausiai tingiu prisėsti prie kompo.

Taigi, neturėdamas ką veikt, vis dar paskaitinėju vieną kitą blogą. Į galvą šovė tokia mintis: va imsiu ir sukursiu atskirą kategoriją – blogerių mintys. Į šią kategoriją bus keliami visi straipsniai, kuriuose aš analizuosiu ir išsakysiu nuomonę apie kitų blogerių įrašus. Taigi, primasis įrašas.

KorupcijaŠį kartą užkabino šis įrašas. Gal įrašas šiek tiek ir senas (beveik mėnenesio senumo), bet nieko. Iš kart perskaitęs pavadinimą pamaniau, kad įraše bus moralizuojama ir panašiai. Tačiau to nesulaukiau. Paprastai, ir aiškiai aprašytas patirtas įvykis – pokalbis. Bet aš nutariau pasidalinti mintimis ne apie patį blogą, o apie įraše pateiktą situaciją.

Mhm… Pirma mintis, kuri šovė į galvą skaitant tekstą, tai, kad žmonės šiais laikais moka verstis. Sėdi sau namie, neini į paskaitas ir sugebi dar netgi pinigų prasimanyti. Taaaaaaip, įdomiai čia. Gaila, kad nėra užsiminta, kaip tas įrašo herojus sugebėjo iš kompiuterinių žaidimų pinigų prasimanyti. Greičiausiai autorius pats nežinojo.  Na tiek to.

Skaitom toliau. “Egzaminus nusipirko. Taip. Lietuvoje dar įmanoma tai padaryti.“ Che che che… Ne tik, kad Lietuvoje dar galima tai padaryti, o tikrai tikiu, kad Lietuvoje dar ilgą laiką bus taip įmanoma padaryti. Kodėl? Nes Lietuva toks jau kraštas. Turi pinigų – esi vos ne visagalis. Kas turi daugiau pinigų, tas gudresnis. O lietuviai neatsisakys progos pralobti, tuolab, kad jiems tas pats, ar mokinys moka ar nemoka praeitą kursą. Svarbu dėstytojo kišenės pilnesnės. Ir ne vien tik mokymo įstaigose taip. Visur… Na bent tiek gerai, kad tikrai ne visi tokie materialistai. (Galit dabar mane peikti už tokius žodžius, bet tokia jau ta tiesa).

“Vieno egzamino kaina  – 500 pinigų.“ Įdomu, autorius nežinojo kokiom kupiūrom mokėjo, ar tyčia neparašė. Kažin ar litais, ar eurais, o gal doleriais mokėjo? Įdomu kokiam turtingam reikia būti, kad sugebėtum nusipirkti egzaminus? Bet kaip pats autorius sakė “<…>tūkstantis šian, tūkstantis ten, jam nieko nereiškė.

“Dabar jis studijuoja kažkur užsienyje, kažkokioje paprastoje kolegijoje, bet nemokamai ir gauna stipendiją.“ Ir taip visada. Sekasi, kuriems pagal visą idėją turėtų mažiausiai sektis. Ir neaišku kodėl taip yra. Ups, apsirikau, dabar jau aišku. Jie turi pinigų… O dabar rimtai, kodėl sekasi tiem, kurie nėra nusipelnę, kad jiem sektųsi. Turiu pavyzdžių, tačiau vardais nevardinsiu. Alkoholikų šeima gauna pašalpas, kurias aišku prageria. Tačiau juk Lietuva gerų žmonių kraštas, kodėl šiai šeimai nepadėjus… Tačiau kiek Lietuvoje šeimų, kuriems iš tikrųjų reikia pagalbos? Na gerai, gal nehiperbolizuosiu čia su tom šeimom. Tačiau galim lyginti su bedarbiais. Truputį pagoglinau. Bedarbių skaičius Lietuvoje apytiksliai 324 tūkst. žmonių. Taigi, kodėl bent jau pusei jų nesuteikus darbo? Kad ir tiems patiems alkoholikams? Bent jau pragers ne šiap sau gautus, o savo užsidirbtus pinigus.

Kita mintis šovusi į galvą: jei žmogus jau laiko egzaminus, reiškia yra pakankamai subrendęs. Tai manau jis turi pakankamai proto, kad suprastų ko jam reiks ateityje ir ko ne. Na ir kas, kad dabar “išsilaikys“ jis egzaminus? Juk reikės vistiek žinių dirbant darbą. Ai, užmiršau, juk jis turi pinigų, kuriuos jau dabar sugeba puikiai uzžsidirbti, žaisdamas kompiuterinius žaidimus ar, velnias žino, ką su jais ten darydamas. Ką galiu pasakyti, šiais laikais žmonės visai nemąsto, ko jiem iš tikrųjų reikės ateityje, kas jiems naudinga. Aukščiausias debilizmo laipsnis pasiektas altajaus pateiktoje situacijoje. Na tikrai, žmogus moka pinigus, ir pats nusirašinėja. Nu visai… Anekdoto verta situacija…

“Tokį žmogų galima nuteisti ir užmėtyti akmenimis, bet žiūrint iš žmogiškosios pusės jis nusipelno ir gerų žodžių. Juk nėjo vogti, suko galvą <…>“ Pritariu šitai autoriaus nuomonei. Nors nenusirito kažkur iki padugnių lygio. Vis kažkaip, nors ir negražiausiais, būdais kabinasi į gyvenimą. Viena tik aišku, jei šitam žmogui nepasibaigs pinigiai, tai jis gyvenime neprapuls.

Kokios  mintys kyla jau perskaičius ir nebeanalizuojant straipsnio?

  1. Korumpuota, pasirodo, yra net švietimo sistema.
  2. Mokinys nusiperka diplomą, dėstytojas džiaugiasi papilnėjusiomis kišenėmis. O ką daryt darbdaviui, kuris įdarbins tokį “pažangų“ ir “protingą“ jaunuolį?
  3. Kokios priemonės yra taikomos, siekiant sustabdyti tokius nutikimus švietimo sistemoje? Jei jos taikomos, tai kodėl jos nepadeda?

Trumpas apibendrinimas – turi pinigų, tai gali padaryti daug ką. Gaila, tačiau ne visi su jais elgiasi protingai.