Tag Archives: gamta

Truputėlis (ne)žemiškų dalykų

Šiandien, per paskutinę pamoką (renginių organizavimas) įsikalbėjome apie tam tikrus dalykus. Kai kam jie gali atrodyti mistiški, kitiem realūs, dar kitiem keliantys baimę. Pačiam iš tikrųjų nėra tekę pamatyti tokių dalykų gyvai, apie kuriuos kalbėsiu. Tačiau mano galva, tai visai įdomi tema. Ką gi, pradėsiu nuo pradžių.

Prisiminėme, kaip vienas grupiokas rodė gan įdomų straipsnį su dėmesį patraukiančiomis nuotraukomis. Nutarėme jas vėl peržvelgti. Na nuotraukos iš tikrųjų stebinančios. Ko tik šiam pasauly gali nebūti? Ir debesys įvairių formų, ir vaivorykštės vidury nakties, ir ugnies tornadai ir t.t. Reakcija pamačius šias nuotraukas tik dar kartą įrodo, kaip mažai mes pažįstam tą mažą visatos kampelį, kuriame yra įsikūrusi Žemė.

Ir šitaip mano mintys bei mūsų pokalbis nuklydo link platesnių dalykų, į visatos platybes. Iškėlėme klausimą: ar mes vieninteliai visatoje? Mūsų mokytoja besąlygiškai tuo tiki. Aš daugiau linkęs ne tikėti, o logiškai mąstyti. Tokių kaip žvaigždžių kaip saulė (nors saulė iš tikrųjų yra milžiniškas degantis dujų kamuolys) yra milijardai, begalybė. Labai didelė tikimybė, kad kiekvienoje “saulės“ sistemoje yra bent po tokia pačią planetą kaip Žemė. Didelė tikimybė, kad ji yra tokiu pat atstumu nuo “saulės“ kaip ir mūsų žemė. Tai kodėl ten galėtų neegzistuoti gyvybė. Tik ar ji tokia išsivysčiusi kaip mes, o gal net lenkia mus? Va kur klausimas.

Taigi, bekalbant apie ateivius, mokytoja tuoj prišoko prie kompiuterio ir surado keletą video:

Kalbant apie antrąjį filmuką, tai mokytoja buvo įsitikinusi, kad žmogus to padaryti negalėjo. Mano atsakymas į tai: žmogus, jei nori, gali padaryti daug ką (tik ne viską).  Ar vaizdai, matomi filmuke, yra žmogaus darbas? Negaliu to teigti. Mąstykim logiškai:

  1. Kam to reikia ateiviams? Taip jie gali pranešti apie save. Jie jaučia malonumą, versdami mus tai aiškintis (juokauju).
  2. Kam to reikia žmogui? Žmogus, kieno laukuose buvo sukurti meno kūriniai, dabar yra populiarus. O juk pasitaiko žmonių, kurie siekia būti žinomais…

Kalbėjom kalbėjom ir įsikalbėjom apie Pasaulio pabaigą, kuri įvyko šeštadienį. Oi kaip mane nervina visi šitie pezesiai (atsiprašau už išsireiškimą, kai kam gal tai skamba neetiškai). Kalba ir kalba apie tas Pasaulio pabaigas. Apie tai aš jau kalbėjau, todėl per daug neišsiplėsiu. Tik kyla vienas klausimas, kokio velnio tie žmonės skelbia tas datas, kurios anot jų yra paskutinės mūsų gyvenime?! Gal jie nori pritraukti daugiau žmonių į savo propaguojamą tikėjimą? Bet vėlgi, kaip gali žmogus priimti to melagio tikėjimą, kai ji neišsipildo? Vienas man aišku, kad aš jų motyvų taip ir neįžvelgiu.

Reziumuoju.

Žemėje vykstantys reiškiniai yra patrauklūs tol, kol mes jų nesuprantam. Manyčiau geriau tegul taip ir lieka, nes paskui žmogus prisigalvoja tokių dalykų, kurie veikia neigiamai…  Kitos gyvybės verčia mus susimąstyti (bent jau mane), kokie mes vis dėlto maži. Kitus gal tai gąsdina. Vis dėlto pasakysiu paskutinę mintį, kuri man šovė į galvą: mistika žavi.

Reklama

Gamtos budimas ir mūsų žala jai

 

Manau jau nevienas tikrai pajautėme pavasarį: šyla oras, vis dažniau pasirodo giedras dangus su mus šildančia saule, jau matosi vienas kitas gandras grįžęs iš šiltųjų kraštų.
Šiandien oras, sakyčiau, tikrai gan neblogas: šviečia saulė, šilta, tik truputį vėjuota. Bet nieko. Taigi, nusprendžiau nuvažiuoti prie upės pažvejoti. Žvejų nemažai. Gan nustebau pamatęs žibučių ant upės stataus kranto. Daug kas sakė, kad jų dar nematyti, o štai, tiesiog rinkis kiek nori.
Po žvejybos grįžau namo, tačiau neilgai trukus vėl išlėkiau. Su dviem draugais susitarėm pabėgioti miške, kadangi toks geras oras. Nusprendėm bėgti iki Virvytės upės ir atgal (maždaug apie 3-4 km į vieną pusę). Nubėgę iki Virvytės pamatėme, labai stipriai patvinusią upę:

Tiek daug vandens prikaupusios Virvytės šioje vietoje dar nesu matęs. Tai įrodo, kad žiemą iš tikrųjų buvo daug sniego, nes didžioji dalis toje vietoje buvusio sniego tirpsmo subėgo į upę. Taigi, su draugais buvom ganėtinai nustebę tai išvydę. Kas pradėjom fotografuot, kas filmuot.

Štai ir pamatytas vaizdas, paskatinęs mane, pasidalyti mintimis:
Aišku, kaip visada kur tik geresnė vietelė poilsiui, ten ir šiukšlių krūva. Ši nuotrauka parodo tik dalį, ten buvusių gamtos kenkiančių “virusų“. Juokingiausia tai, kad žmonės šiukšles užuot surinkę, meta jas kažkur į krūmus, tikėdamiesi, kad jos nesimatys.
Pasileidome bėgti atgal, nors daugiau gal ėjome kalbėdami apie įvairius dalykus. Einant pagalvojau, kad reikia nufotografuoti ir tai, ką pamačiau atbėgdmas. Vaizdas tikrai ne toks, kokio norėtųsi:

Iškart aišku kieno tai vėžios. Miškovežio. Bet tai dar būtų nieko, jei ne tai:

Labiausiai “pralinksmino“ paskutinėje nuotraukoje esantis vaizdas. Jau anksčiau (gal kokius paskutinius 5 ar daugiau metų) ten stovėjo vos keli medžiai (buvo daug iškirsta). Negana to, kažkokie tai “dėdės“ sugebėjo tuos kelis medžius dar labiau praretinti, dėl kažkokių tai 10-20 rąstų. Net juokas tiek nebeima, kai labiau apie tai susimąstai.
Sutinku, medienos pramonė yra reikalinga: popierius, baldai ir pan. Tačiau gal susimąstykim ir apie savo aplinką. Tose vietose kur augo šie medžiai buvo daug grybų, uogų ir pan. O dabar kas ten augs? Žolės? Čia ne vien Lietuvoje ar Europoje taip. Nereikėtų užmiršti ir apie Amazonės miškus. Pastaruoju metu jie taip pat yra masiškai kertami. Ir kas iš to bus? Šie miškai planetai tiekia, jei neklystu, apie 10% deguonies ir tiek pat suvartoja anglies dioksido. Galų galiausiai mes pakenksim netik gamtai, bet ir sau patiems…
Nežinau, kaip reikia spręsti šią problemą. Nemanau, kad ir kiti tai žino, ar bent mėgina sužinoti. Žinau tik tiek, kad miškai kartais yra kertami tiesiog per daug. Man patiko kažkur skaityta frazė: gamta mus myli, bet ar mylim mes ją?..