Tag Archives: konkursai

Po 2012 m. geografijos rajonų/miestų olimpiados

Kovo 13 d. vyko 2012 m. geografijos rajonų/miestų olimpiada. Kadangi šiemet respublikinė geografijos olimpiada vyks Telšiuose, tai mūsų rajonas šiemet turėjo teisę ten siųsti 3 mokinius (aš mokausi Telšių “Džiugo” gimnazijoje). Kad ir kaip ten bebūtų, konkurencija visada yra.

Apie užduotis

Informacija šaltinis grografija.lt.

Nepasitenkinimų užduotimis teko pamatyti ir išgirsti įvairių. Ir man pačia besprendžiant kildavo vienu ar kitu atveju klausimas: “Kaip suprast?” Bet po olimpiados skaitai klausimą dar kelis kartus ir supranti, kad gal ir visai logiškai pateikta užduotis. Kiek kalbėjau su savo geografijos mokytoju, tai tiek jo, tiek mano, tiek kitų dalyvavusių olimpiadoje nuomonė vieninga – užduotys tikrai buvo sunkios, reikalavusios tiek žinių, tiek loginio mąstymo.

Su viena užduotimi mano manymu buvo kiek persistengta. Konkrečiai omenyje turiu 3 užduoties pirmąją dalį. Reiktų logiškai pamąstyt, negi mokinys turi prisimint kiekvienos valstybės religinės sudėties skaičius (šiuo atveju, sudėtį procentais). Nemanau, kad net geografijos mokslo daktarai jau taip tiksliai paimtų ir atrinktų, kuriai šaliai kokie procentai tinka. Nors ką gali žinot, jie juk daktarai…

Kabinėtis galime prie daug ko. Visiems neįtiksi. Tiesą sakant, aš nebūčiau jau taip stipriai linkęs ir kabinėtis, kad ir kiek klausimų ir nepasitenkinimų kyla. Vis dėlto reikia suprasti, kad tai yra olimpiada ir iš mūsų gali pareikalauti bet ko ir bet kaip. Juk tai ne šiaip sau mokyklinio svarbumo konkursėlis.

Norėčiau kreiptis į tuos komentatorius, kurie stipriai reiškia nepasitenkinimą – atvėskit. Juk žinojot kur einat. Tad baikit verkšlenti. Man taip pat buvo dalykų, kurie nepatiko. Supraskit ir jūs, juk tai OLIMPIADA, o ten niekada nebūna lengva.

Rezultatai

Kai kurie gal galvojat, kad perėjau į kitą etapą, todėl ir kalbu, kad tai olimpiada, reikia mokėti prisitaikyt ir t.t. Nė velnio! Iš tikrųjų esu kiek nusivylęs savo rezultatais. Žiauriai norėjau papult į tą trejetuką, keliaujantį į respublikinę olimpiadą. Deja, nepavyko. tarp 11-12kl. užėmiau 3 vietą,  tarp 9-12kl. likau ketvirtas (čia svarbiau yra 9-12kl. grupė). Nuo trečios vietos mane skyrė tik 2 taškai. 2 nelemti taškeliai! Du geografiniai objektai ir aš jau galėjau konkuruot dėl trečios vietos!  Tie 2 taškai man ilgai neišeis iš galvos… Bet už tek skųstis, galiu tik pasidžiaugti, kad (kaip V. Romanovas pasakytų) “pragriesas įvyko”. Praeitais metais, kiek pamenu, buvau tik 7-oj vietoj. Šiemet, jau ketvirtoj. Kad ir tik 3 vietom, bet vis tiek kilau. Reiškia nors regresijos nėra. Nors tai guodžia.

Kalbant apie kitus dalyvius, kiek žinau mūsų mokyklą pasirodė gan neblogai. Už manęs, penktoje vietoje liko, bendraklasė. Atsiliko nuo manęs tik vienu tašku. Tikrai neblogas rezultatas. Viena vienuoliktokė liko 8-oje vietoje. Kaip sekėsi mažesnių klasių atstovams, kol kas nežinau.

Aišku viena, galime džiaugtis, kad pasirodėme ganėtinai gerai, mūsų mokyklos vardui nereikia gėdingai tupėti rezultatų lentelės apačioje.

Ateities tikslai

Ateitis. Net pačiam juokas ima, pagalvojus, ką parašiau. Kokia čia ateitis, egzaminai jau ne už kalnų. Kuo jie arčiau tuo greičiau laikas bėga. Bet dar vienas konkursėlis laukia – XII Č.Kudabos respublikinis konkursas, vyksiantis kovo 31 d. Nežinau kodėl, bet mokinai visada laukia šito konkurso. Aš asmeniškai visus metus jo laukiau. Keik teko kalbėti su kitais, jie taip nekantrauja ten sudalyvauti. Kažkuo šis konkursas žavi, tiesiog sunku pasakyti kuo. Žodžiu, ketinu ten dalyvauti. Turiu išsikėlęs sau tikslą – patekti į geriausiųjų 20-uką. Kaip man seksis, nežinau. Tikiuosi geriausio. Tiesiog reikia neprarasti motyvacijos ir viskas bus gerai.

Pabaigai

Kad ir kelintą vietą pavyko užimti, džiaugiuosi, kad iš viso dalyvavau. Dalyvavimas tokiuose renginiuose (nebūtinai geografijos) didina žinių bagažą, leidžia vis labiau jausti žmogui, kad jis kažką sugeba, ne veltui įdeda daug darbo. Gali labai naiviai nuskambėti, bet kažkada visas tas aktyvumas tokiuose renginiuose, atsipirks. Reikia tiesiog turėti motyvacijos kažko siekti, kažką daryti, o ne tiesiog sėdėti namie prie kompiuterio įlindus į facebook’ą.

Aštuntasis Lietuvos novatoriško švietimo forumas

Kaip jau teko Jums anksčiau matyti, dalyvavome su kolegomis (Altajus ir Žymantas) viename tokiame “nesvarbiame” konkursėlyje. Sakyčiau, sekėsi mums visai neblogai. Iš trisdešimties kandidatų pagal mokytojų balsus buvome ketvirti (Neskaitant to, kad prieš tai buvo dar 180 darbų). Taigi, didelis AČIŪ už Jūsų balsus.

Taigi, teko mums vasario 24 d. vykti į Vilnių, kur vyko konkurso nugalėtojų ceremonija ir forumas, kuriame buvo kalbama apie novatoriškas priemones, kurios yra naudojamos ugdant jaunąją kartą. Didelės renginio analizės neketinu pateikti, nes tai puikiai padarė straipsnių virtuozas Žymantas. Visiškai pritariu jo mintims. Tiesiog ir pridurti nebėra ką. Viskas taikliai, aiškiai, be užuolankų išsakyta. Tad siūlau apsilankyti kolegos blog’e ir viską tiksliai suprasite, kokias išvadas padarėme po renginio.

Keletas mano minčių

Iš tikrųjų renginys neprivertė susimąstyti: “Ką aš čia po velnių veikiu?”. Labai laukiau A.Račo vedamos diskusijos. Lūkesčiai nebuvo nuvilti. Dar labiau diskusija patiko, kai į ją įsivėlė ir auditorija. Nesinorėjo, kad ji baigtųsi.

Kitas aspektas, kai kurių asmenų nesugebėjimas pritraukti publikos. Apie tai kalba ir Žymantas, tačiau negaliu ir aš to nepaminėti. Pirmas 5 pranešimo minutes, dar kažkas buvo sutelkęs dėmesį į pranešimą, tačiau vėliau teko tiktai girdėti pranešėjo pauzes po kas antro žodžio ir auditorijos dūzgimą, primenantį bites. Mano manymu, į tokį renginį žmogus turi ateiti pasiruošęs, o ne šiaip sau ateiti ir pašnekėti.

Rengiantis važiuoti į šį forumą teko spręsti dilemą – šimtadienis ar konferencija. Bendrai su kolegomis pasitarėme ir nusprendėme važiuoti į konferenciją. Nuomonių teko išgirsti įvairių. Aišku, daugeliui atrodė: “Kaip jūs galite šitaip elgtis? Juk tokia šventė būna vieną kartą gyvenime”. Dabar galiu drąsiai teigti, jeigu turėčiau galimybę, žinodamas, ką pamatysiu renginyje, grįžti atgal laiku, nedelsdamas pasirinkčiau kelionę į aštuntąjį Lietuvos novatoriško švietimo forumą. Neišdildomi įspūdžiai, puiki patirtis, dar vienas laimėtas konkursas, aukšto lygio renginys – tai tik keletas argumentų, dėl ko galima iškeisti netgi patį šimtadienį.

Taigi, dar kartą dėkoju už Jūsų balsus. Jie mums tikrai padėjo iškovoti nors šokią tokią pergalę ir suprasti, kad dirbame neveltui.

P.S. Jei domina, kaip vyko renginys, galite peržiūrėti video archyvą štai čia.

Nepatingėk paspausti mums svarbų mygtuką!

Kviečiu visus, kurie skaito mano blogą, bendraminčius, kolegas blogerius, bendraklasius ar šiaip čia užklydusius žmones, pabalsuoti už mano bei kolegų (Altajaus ir Žymanto) sukurtą projektėlį.

Informacija apie balsavimą (šaltinis altajus.net)

1. Balsuoti gali tik registruoti Švietimo portalo nariai (t.y. prisiregistravę portalas.emokykla.lt svetainėje, jei ne – kviečiu tą padaryti tiek mokytojus, tiek ir mokinius)
2. Kiekvienas registruotas narys turi tik vieną balsą, t.y. balsuoti galite tik vieną kartą.
3. Balsuoti galite:

  • Pasirinkę kairėje pusėje esantį meniu „Pretendentai į 2011 m. apdovanojimus“ bei atsivėrusiame lange pasirinkę nuorodą BALSUOTI.
  • Pasirinkę pagrindiniame konkurso „Virtuali kelionė klasėje“ lange esančią nuorodą „Atsakyti į šią apklausą“.
  • Pasirinkę darbą, paspauskite mygtuką „Balsuoti“.
  • Mūsų darbo numeris 24.
  • Patariu naudotis Internet Explorer naršykle, balsavimo puslapis labiau pritaikytas pastarajai.

4. Balsavimas vyksta nuo 2012-01-30 iki 2012-02-12 dienos.
5. Laimėtoju pripažįstamas daugiausiai Švietimo portalo registruotų narių balsų surinkęs darbas.

Projekto pristatymas:

P.S. Suprantu, balsavimo sistema griozdiška, labai nepatogi, tačiau nepatingėkit. Juk tai užims daugų daugiausiai 5 min Jūsų laiko 🙂

Išvyka į Č.Kudabos konkursą

 

  Pagaliau atėjo ta lauktoji balandžio 2d. Ilgai jos laukiau. Jai ruošiuosi jau nuo Naujų metų. Svarbiausias renginys, kuriame dalyvavau šiais metais. Šiemet Pagaliau atėjo ta lauktoji balandžio 2d. Ilgai jos laukiau. Jai ruošiuosi jau nuo Naujų metų. Svarbiausias renginys, kuriame dalyvavau šiais metais. Šiemet respublikinis Č.Kudabos konkursas vyko jau 11 kartą. Aš jame dalyvavau pirmą kartą ir įspūdžių tikrai buvo.

Iš Telšių išvykom 5.30 h. Laikas tikrai ankstus, taigi kažkiek tai kelio pramiegojau. Vėliau prasibudinau ir pasikartojau esminius dalykus. Štai, pagaliau mes jau ir Vilniuje. Prieš mano akis pasirodo gan didelis pastatas – Vilniaus pedagoginis universitetas. Visa grupė kulniuojam prie gamtos mokslų fakulteto. Ten jau minia žmonių (nors kaip vėliau pamatėme tai dar tikrai buvo nevisi):

Ką gi, kaip tradicija, renginio pradžiojo pakalbėjo protingi dėdės (profesoriai). Štai ir pirmas dalykas, kuris man nepatiko. Garsas buvo tiesiog tragiškas. Nieko nesigirdėjo, ką jie kalba. Tokiai miniai žmonių ir dar lauke kalbėti, galėjo pasirūpinti ir geresne aparatūra. Taigi po visų kalbų nuskubėjome į auditorijas, kur mūsų laukė užduotys. Aš tiesiog nekantravau, kol kai kurie nerimavo. Tikrai nemeluoju, buvau užsidegęs noru, kuo greičiau pamatyti užduotis ir jas pradėti spręsti.
Prasidėjo 2 valandos darbo. Pirmas įspūdis, pamačius užduotys, buvo: gan lengva. Vėliau aišku užduotys pasunkėjo. Tačiau palyginus su tomis, kurias yra tekę man spręsti, tai užduotys šiemet nebuvo kažkokios tai “superinės”. Aišku, ties kai kuriomis vietomis teko susimąstyti, kai kur ir atsakymo nežinojau, bet manau, kad mano rezultatai nebus labai blogi.
Įspūdžiai auditorijoje – neblogi. “Kontrolieriai” įdėmiai mus stebėjo. Jei tik kas pasirodydavo ne taip, iš kart klausdavo: Ką ten turi?” Aišku, ten buvo susirinkę sąžiningi žmonės ir “kontrolieriams” tai tik pasirodydavo. Tačiau auditorijoje, iškilo antras dalykas, kas man nepatiko. Buvo labai ankšta. Baisiai mažai vietos. Spręsti užduotis reikėjo susispaudus. Tikrai patogumo nejaučiau spręsdamas užduotis.
Tačiau visa kita palika tikrai gerą įspūdį. Džiaugiuosi ten apsilankęs.

Išėjome į miestą. Ėjome pasivaikščioti po senamiestį, vėliau aplankėme ir “Energetikos ir technikos muziejų”. Va ten tai tikrai buvo labai įdomu. Tikriausiai vienas iš nedaugelio muziejų, kuriuose malonu vaikščioti ir stebėti eksponatus. Ypač patiko “žaislai”. Jie buvo ne tik skirti pasilinksminimui, tačiau puikiai supažindino mus su fizikos dėsniais, net geografiniais reiškiniais. Gaila, kažkaip nepagalvojau nufotografuoti tų “žaislų”, tačiau nufotogafavau kai kuriuos kitus eksponatus:

Beje, pamiršau paminėti, kad muziejuje mus visą laiką lydėjo labai charizmatiškas senukas (gidas). Matosi, kad žmogus turi daug patirties tiek savo darbo (inžinieriaus) srityje, tiek bendraujant su žmonėmis.
Na ką gi. Išėjome laukti atvažiuojančio autobuso. Jo laukėme Katedros aikštėje. Ten belaukiant autobuso, teko pamatyti žygiuojančiaus Vilniaus universiteto fizikus, kurie minėjo Fiziko dieną – FIDI 43:

Kitas privalumas iš šios išvykos tai, kad susipažinau su keliasi tikrai charizmatiškais ir draugiškais žmonėmis. Su jais buvo apie ką pakalbėti, galėjome aptarti Č.Kudabos konkursą ir pan. Gaila, tik tai, kad kažkaip daugiau pradėjom bendrauti jau keliaujant namo. Bet gerai ir tas, nei visai nekalbėti.

Taigi, užbaigsiu tuo, kad ši diena man praėjo labai šauniai. Tikrai nesigailiu išvykęs į Vilnių. Jei tik turėsiu progą, kitąmet vėl bandysiu. Ir užbaigdamas, taip pat noriu pasakyti, kad smagu matyti tiek daug žmonių susirinkusių į Č.Kudabos respublikinį GEOGRAFIJOS konkursą. Manau nesuklysiu pasakydamas, kad tai konkursas, į kurį susirenka daugiausia Lietuvos moksleivių.

P.S. Atsiprašau už nuotraukų neryškumą. Fotografuota buvo su telefonu, tame ir atsispindi nuotraukų kokybė.