Tag Archives: mokslai

Neperspektyvi specialybė, VU ir naujas etapas


“Sveikas, studentiškas gyvenime!” Šių metų rudenį pasitikau būtent šiais žodžiais. Tiems, kas nežino – įstojau į VU (hidrologijos ir meteorologijos studijos). Apie savo pasirinkimą man teko išgirsti daug teigiamų ir neigiamų atsiliepimų. Didžioji dauguma žmonių man sakė, kad tai ne visai perspektyvi specialybė ir uždavinėjo man tokius klausimus, kaip: “Ar tik nebūsi apsirikęs?!” Galiu pasakyti drąsiai – ne! Vienas svarus argumentas, kodėl neapsirikau – aš apie šią specialybę galvojau jau gan nemažą laiko tarpą. Tad jei būčiau norėjęs vieno, o įstojęs būčiau kitur, tai jau būtų buvusi didelė klaida. Aišku, galima teigti, kad šiais laikais reikia atsižvelgti ne tik į norus bet ir į savo specialybės perspektyvą. Pasikartosiu, daug kas mano, kad mano pasirinktoji yra niekam tikusi. Greičiausiai todėl, kad jie galvoja, jog pasibaigus šią specialybę gali dirbti tik vienoje srityje – rodytis vakarais per televizorių ir su ranka vedžioti po žemėlapį kalbant, kokie orai Lietuvos laukia artimiausiu laiku. Žmonės, prieš ką nors sakydami, prieš tai pasidomėkite. Baigęs hidrologijos ir meteorologijos studijų programą žmogus  geba:

  • Naudotis informacinėmis technologijomis
  • Rašyti mokslinio techninio pobūdžio išvadas bei ataskaitas
  • Savarankiškai gerinti žinias
  • Integruoti įvairias meteorologijos, klimatologijos, hidrologijos idėjas bei atradimus
  • Gali organizuoti ir vykdyti hidrometeorologinių procesų tyrimus, taikyti jų analizei matematinius statistinius metodus
  • Moka interpretuoti gautus rezultatus
  • Sudaryti meteorologines ir hidrologines prognozes
  • Teikti specializuotą hidrologinę, meteorologinę ir klimatologinę informaciją įvairiems ūkio subjektams.

Tik žinoma, kai kurie įgūdžiai atsiranda ne tik baigus hidrologijos ir meteorologijos studijas (pvz.: savarankiškas žinių gerinimas ar gautų rezultatų interpretavimas), bet ir kitas studijų programas.

Na, o jei kalbėti apie darbo perspektyvas, tai ten, kur reikalingi atmosferos ir vandenų specialistai –hidrometeorologui įsidarbinti įsidarbinti „žalia šviesa“. Tai galėtų būti Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Aplinkos apsaugos agentūros padaliniai, Jūrinių tyrimų centras, oro uostai, mokslinių tyrimų institutai, žiniasklaida ir pan.

Be to, jei Jūs studijuosite tarkim teisę, tai ši specialybė bus naudinga tik toje šalyje, kurioje ją studijavote, nes teisiniai procesai kiekvienoje šalyje yra skirtingi, o hidromoteorologija visur vienoda. Taigi, žmogui, kuris baigė šio mokslo studijas, nusprendus išvažiuoti svetur, galimas daiktas, kad jis ras darbą ir pagal savo specialybę.

Tad prašau Jūsų, gerbiamieji, baikite savo tra lia lia, apie tai, kokį šlamštą aš čia pasirinkau, nes tai visai nelengvas ir labai rimtas mokslas.

Na, o dabar pakalbėsiu kiek kitokia gaidele. Apie pradėtą pradžią studentiškame gyvenime. Gyvenu bendrabutyje. Iš išorės pažiūrėjus jie atrodo visai neblogai. Koridoriai taip pat atrodo padoriai. Tačiau pravėrus kambario duris, atrodo lyg grįžtum į sovietinius laikus. Teko daug ką išsivalyti, išmesti daug visokio šlamšto. Taip pat laukia dar menkas remontėlis, po kurio kambarys turėtų atrodyti bent kiek padoriau. Tačiau nėra ko norėti. Nereikia tikėtis, kad gausime prezidentinio lygio apartamentus.

Iš bendrabučių keliaujam į VU. Visai įdomi buvo šiemet ta rugsėjo 1 (tiksliau – 3-ioji). Teko sudalyvauti VU studentų eitynėse, kurios vyksta nuo Seimo iki centrinių VU rūmų. Šios eitynės, galima sakyti, yra tam tikros varžytuvės tarp fakultetų. Kiekvienas iš jų bando pasirodyti kuo originaliau, skanduoti kuo garsesnius ir įspūdingesnius skanduotes (kai kurie ir balsą prarėkė). Iš tikrųjų, visai įdomi patirtis. Visai įdomiai atrodo, kai žengiame Gedimino prospektu ir darbuotojai iš kavinių ir įvairių parduotuvių išlindę filmuoja telefonais mus. Plačiau apie eitynes paskaityti, pažiūrėti video medžiagą ir nuotraukas galite užėję į delfi.lt.

Ką gi, o šiandien (rugsėjo 4d.) teko patirti ir pirmąjį paskaitų kvapą. Kažkokių ypatingų replikų apie paskaitas, jų kokybę, pateikimą ir dėstytojus nelabai dar kolkas galiu pateikti. Visgi, per tokį trumpą laiką neįmanoma susidaryti tvirtos ir teisingos nuomonės. Po kelių mėnesių, manau atsiras manajame  bloge ir įrašas apie paskaitas VU, bet to reikia truputį palaukti. O pirmąjį po paskaitų, galiu apibūdinti taip – sudie, mokyklinis suole ir 45 minučių laikotarpi, daugiau taip nebus, kad galime dėl kiekvieno menko klausimo pasitarti su mokytoju, teks viską daryti pačiam, o tai tik pasunkina ir taip, ganėtinai sunkias studijas (bet reikia nusiteikti optimistiškai, gal viskas praeis ganėtinai lengvai). Tik norėčiau pabrėžti, kad visai patiko sudalyvauti vieno dėstytojo paskaitoje. Pati tema gal buvo kiek ir nuobodoka, bet pats dėstytojo aiškinimas yra labai geras – paaiškinama kiekviena skaidrės vieta, nekalbama nukrypstant nuo temos, nebandoma kažkas pasakyti tiesiai per aplinkui, naudojant kolkas tik dėstytojams žinomus žodžius, pasakoma viskas aiškiai, tiesiai šviesiai, ištaria kartas nuo karto ir kokį linksmesnį sakinį, kad studentai visai nemiegotų. Toks dėstytojas ir turėtų būti.

Beje, vos nepamiršau kursiokų. Mūsų yra 27. Gana nemažai. Kiek jau teko bendrauti, tai yra labai draugiškos, linksmos, kiekviena kažkuo išsiskiriančios asmenybės. Žinoma, kaip ir visur, yra tokių, kurie… Na suprantate – nelimpa. Ateina kažkokie drovūs lyg pirmokėliai į pirmą klasę, žodį turi traukt per jėgą, nes patys tai jau gink Dieve neprasitars, o po paskaitų tiesiu taikymu pro duris namo, kad tik kiti kursiokai ko nors nepaklaustų (bent jau toks įspūdis susidarė). Prieš nieką jokių nusistatymų neturiu, tad per laiką gal pavyks susibendrauti su visais.

P.S. Kaip greit vasara praėjo!

Kas svarbiau mokantis – darbštumas ar gabumai?

Mokslas… Nuo seno jau žmonės liepdavo vaikams kuo geriau mokytis. Iš to kilo ir keletas žinomesnių patarlių, kaip:

  • “Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs”
  • “Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi”

Kiekvienas mokinys tikriausiai pasakytų: “Lengva pasakyt, sunku padaryt”. Iš tikrųjų, mokytis nėra lengva. Visų pirma, reikia mokėti tai daryti, reikia mokėti atsirinkti reikiamą informaciją, mokėti susiplanuoti laiką, galų gale, sugebėti atrasti savo mokymosi sistemą. Aiškinu žodžių “mokymosi sistema” reikšmę. Tai reiškia, kad mokinys turi žinoti, kaip jam lengviau įsiminti ką sako mokytojas – ar klausantis, ar matant vizualiai, ar skaitant, ar dar kaip nors. Jei mokinys tai žinos, tai jam bus lengviau susisteminti savo mokymosi metodą. Pavyzdžiui man lengviausia mokytis, kai prieš akis turiu paveikslėlį ar ką nors panašaus. Tada man nereikia rašyti kažkokių tai sudėtingų sąvokų, o užtenka nusipiešti ir man jau viskas aišku. O jei mokytojas paprašo paaiškint, aš paaiškinu savais žodžiais (tai ypač padeda per geografiją, kuri man labai patinka).

Taigi, keliaujam prie straipsnio pavadinimo – kas svarbiau mokantis – darbštumas ar gabumai?

Darbštumas

Mano manymu, daugiau įtakos turi darbštumas. Jeigu žmogus ruošis, dirbs, klaus mokytojo, jei kas neaišku, tai jam ir seksis geriau. Tik reikia nepatingėti. Aišku, būna visiems, kad tos pamokos jau, atrodo, į gerklę lenda. Ir man taip būna. Nebesinori mokytis, daryti namų darbus ir pan. Tačiau tai dažniausia jau būna prieš atostogas, tad tas laiko tarpas neprailgsta.

Tačiau nors aš ir linkęs labiau teigti, kad darbštumas gerina mokymąsi, nemėgstu dirbti per daug. Tada irgi nieko gero nebūna. Tarkim. Ruošiasi žmogus svarbiam kontroliniui. Kiša į galvą tą informaciją kokias 4 val., paskui sugalvoja, kad reikia dar kokiai kitai pamokai pasiruošti, dar valanda laiko… Ir taip visas vakaras prie knygų…  Na ir kas iš to. Visa ta informacija maišysis jam galvoje,tik jauks mintis (bent jau man taip būna). Aš tiek laiko per vakarą tikrai nesimokau. Nematau prasmės. Ir tuo aš įsitikinau, stebėdamas vieną savo draugą. Aš jam visą laiką sakau tą patį, ką čia aprašiau. Sėdi jis irgi prie knygų velnias žino kiek laiko (gal kiek mažiau nei 5 val., bet tikrai ilgai). Aš jį kur nors kviečiu išeiti, o jis man sako: “Mokytis reikia”. Na ką, mokytis, tai mokytis, gi neversi per prievartą “vilktis” į lauką. Paskui aš jo klausiu: “Na, ir kiek gavai? Turėjai jau 10 gaut, šitiek mokinaisi…” Ir gan dažnai pasirodo, kad jis gauna 8, 7 ar 6. Na tai kur logika? Nesakau, kad reikia pamokoms ruoštis 20 min. Aš maždaug tam skiriu 1-2 val. Ir man to pilnai užtenka.

Gabumai

Aišku, būna pamokų, kai vieniems sekasi tas geriau, kitiems kita… Čia jau ir pasireiškia gabumai. Visi jų turim. Žmogus visada jaučia, link ko yra labiau linkęs. Tas jam ir seksis geriau. Bet sugebėjimas įsisavinti informaciją pamokų metu, taip, kad nereikėtų ilgai sėdėti prie knygų namuose, irgi gabumas. Man atrodo, kad aš tokį gabumą turiu. Kai sėdžiu pamokoje, stengiuosi įsidėmėti, ką pasako mokytojas/a, pasižymėti svarbiausius dalykus klasėje. Tada man namuose užtenka vieną sykį perskaityti tai, kas vadovėlyje, ir tai, kas sąsiuvinyje. Manau, kad tai taip pat šioks toks gabumas.

Gabumas planuoti savo laiką, taip pat yra labai svarbu. Reikia mokėti susiskirstyti savo laiką, skirti jo pamokų ruošimui. Niekada nereikia pasilikti namų darbus ar ruošimąsi kontroliniui paskutinei minutei. Tada irgi jau nekas. Nors prisipažinsiu, kartais kontroliniui pasiruošiu tik tą dieną kai rašom, laisvų pamokų metu…

Reziumė

Visgi, aš esu linkęs labiau  pasisakyti už darbštumą. Tačiau reikia ir gabumų. Gal užbaigsiu taip: norint gerai mokytis ir ugdyti savo turimus gabumus, reikia nepatingėti į tai įdėti darbo.