Tag Archives: mokslas

Nekasdieninė pamoka

Monotonija… Vienas iš tų dalykų, kurių nenorėtume patirti savo kasdienybėje. Pamokos mokyklose – ne išimtis. Kaip eilinį sykį, mūsų geografijos mokytojas Tomas Ubartas sugalvojo, o gal kur ir sužinojo (nežinau kaip čia buvo) naują mokymo metodą, kuris paįvairina tą rutiną pamokose (aišku nekalbant apie geografijos pamokas, kurios vos ne kiekvieną savaitę būna kažkuo kitokios). Taigi, apie viską nuo pradžių.

Šiuo metu geografijos pamokoje “žygiuojame“ per geopolitikos skyrių. Daug įvairių politinių dalykų. Fu… Nepatinka man politika. Bet ką padarysi, toks kursas, reikia jį pereiti nori nenori. Taigi, mokytojas liepė užeiti į geopolitika.lt svetainę, ten susirasti straipsnį apie Lietuvą. Sekančią pamoką, mums reikėjo ateiti į pamoką pasiruošus:

  • trumpą straipsnio santrauką;
  • apibūdinti kokia Lietuvos geopolitinė padėtis išryškinama straipsnyje;
  • iškelti probleminį klausimą, po kurio užsimegztų diskusija.

Kaip visada, atsirado tokių, kurie atėjo į pamoką nepasiruošę. Šioje situacijoje nieko nepakeisi, taip visur ir visada buvo, yra ir bus. Tačiau didžioji dauguma buvome pasiruošę pamokai. Kadangi mūsų grupėje mokinių nėra daug (tiksliai neatsimenu, bet apie 15 panašiai), tai galėjome leisti susistumdyti suolus ir pasidaryti sau apvalųjį stalą. Taip galėjome sėdėti daug maž vienas prieš kitą ir laisvai diskutuoti. Taigi, kaip supratote, tas neįprastas mokymo metodas buvo diskusija, kurią turėjome patys ir užmegzti.

Pati diskusija nepasakyčiau, kad buvo ganėtinai nuobodi ar pan. Net man, kuriam nepatinka politiniai dalykai, tai visai patiko. Na, man visada patinka įsivelti į panašias diskusijas. Tik, aišku, tai darau turėdamas, ką pasakyti ir galėdamas savo nuomonę argumentuoti. Kai kuriomis temomis diskusija būdavo didesnė, kai kuriomis – mažesnė. Nustebino ir tai, kad į diskusiją įsitraukė netgi tie mokiniai, kurie dažniausiai tyli, o kai kurie gabieji, visą pamoką pratylėjo. Nors mokytojas ir bandė patempti vieną kitą už liežuvio, tačiau tie “tyleniai“ nelabai prakalbėdavo. Ką padarysi, tai tik jiems blogiau, ne mums… Tačiau nesigilinkime kur nereikia.

Norėčiau išskirti keletą pliusų, kuriuos galėčiau įžvelgti šiame mokymo metode:

  1. Nenuobodi pamoka
  2. Mažiau ar daugiau, tačiau visi yra priversti kalbėti
  3. Rinkdami informaciją, mokiniai iš arčiau susipažįsta su Lietuvos geopolitine padėtimi
  4. Rinkdami informaciją, mokiniai gali ne vien tik iš sausos teorijos, bet ir iš realių pavyzdžių sužinoti, kas yra geopolitinė padėtis
  5. Lavina mokinio oratorinį gebėjimą, nes pristatant straipsnį ar šiaip diskutuojant, kaip bebūtų taip, reikia kalbėti
  6. Mokinių bendravimas tarpusavyje (tai niekada nebus blogai)

Galvojau ir apie minusus. Tačiau nelabai sugalvojau, ką čia neigiamo įžvelgus. Gal kas nors iš buvusiųjų pamokoje ar šiaip sugalvojusių, koks gali būti minusas šio mokymo metodo pasireikš komentaruose…

Kuo daugiau tokių ar panašių mokymo metodų bus pamokose, tuo labiau mokinys eis su didesniu entuziazmu į pamokas, kurios tikrai nebus nuobodžios, monotoniškos. Smagu, kad mūsų mokytojas sugalvoja kaip paįvairinti pamokas. įdomu, iš kur jis semiasi šitokių idėjų?

Reklama

Mokslo laimėjimai mūsų gyvenime

Žmonės visą laiką tobulėja. Vienas iš įrodymų – vis nauji atradimai, dėl kurių mūsų gyvenimas tampa lengvesnis ir patogesnis. Tačiau šie dalykai, kaip ir visa kita pasaulyje, turi dvi medalio puses.

Automobiliai, mobilieji telefonai, kompiuteriai ir panašūs išradimai iš tikrųjų neatsiejami mokslo laimėjimai mūsų gyvenime. Jų pagalba mes galime daug greičiau nukeliauti į mums reikiamą vietą, susisiekti su kitu žmogumi, kuris galbūt yra kur nors kitoje pasaulio pusėje, galime mažiau galvoti savo galva, o naudotis sukurtais prietaisais ir t.t. Taip, tai mums iš tikrųjų yra naudinga. Tačiau iš kitos pusės žiūrint, kiek gaunam naudos, tiek ir bėdos. Automobiliai teršia aplinką, avarijose žūsta daugybė žmonių (nors dėl to daugiau yra kalta tarpinė tarp sėdynės ir vairo). Kompiuteriai, mobilieji telefonai, televizoriai skleidžia mums tikrai nenaudingas bangas, taigi, stipriai ar ne, bet mes vistiek kažkiek gadinam savo sveikatą.

Žmonės nuo seniausių laikų norėjo pažinti kosmoso platybes. Kai galiausiai ten mums pavyko atsidurti (bet tikrai nepažinti), kas iš to išėjo? Seni ar sugedę palydovai tiesiog yra paliekami kosminėje erdvėje, užuot juos pargabenant į žemę ir sutaisant. Taip elgtis paprasčiausiai yra pigiau. Taip, galim galvoti,, kad tos kosminės šiukšlės niekam netrukdo. Tačiau jei mes visą laiką taip elgsimės, tai jau susidarys kosminiai šiukšlynai…

Kuo toliau, tuo labiau valgom nesveikus maisto produktus. Produktai yra genetiškai modifikuojami dėl to, kad tai pigiau. Gaila, bet mums dabar yra labiau svarbesni pinigai, o ne mūsų pačių sveikata. Pavyzdys, kad ir dabar. Europoje pagarsėjęs “agurkų skandalas“. Dėl ko atsirado tas virusas?  Dėl tų pačių modifikacijų…

Kita mano įžvelgta problema – žmogaus tingumas. Ir iš savo draugų (tiksliau draugių) rato pamatau, kad ne visos gali nueiti didesnius atstumus nei 1 km. Būtinai reikia kažkokios transporto priemonės, na bent jau dviračio. Nors ir taip tenka išgirsti: “Ai tingiu…“
Ką noriu pasakyti? Dabar žmonės patys mažai juda, patys mažai galvoja. Vis stengiasi, kad už juos kažkas tai padarytų, šiuo atveju, mūsų mokslo laimėjimai.

Tačiau aš čia vien tik apie blogus dalykus. Taigi kiek gerų laimėjimų turime medicinoje, šiukšlių perdirbimo pramonėje, pasaulio pažinime ir pan. Tikrai turim kuo džiaugtis. Sakoma, kad vienas tobuliausių žmonijos išradimų – ratas, tačiau aš čia pridurčiau ir internetą. Va šitas “daiktas“ vertas vadintis, vienu didžiausių mokslo laimėjimų. Nors ir jis turi neigiamų pusių.

Pabandykim įsivaizduoti kaip mūsų gyvenimas atrodytų be visų šitų išradimų. Neskubėtume kiekvieną rytą pagal nustatytą laiką į darbą ar mokyklą, gal nereikėtų stengtis ieškoti vaistų, kurie visiškai išgydytų vėžį. Nereikėtų nereikėtų nereikėtų… Tačiau visi išradimai ar atradimai palengvina mums gyvenimą ir kažin kuris dabar taip imtų ir viso šito atsisakytų?… Kaip bebūtų, mosklo laimėjimai mūsų gyvenime yra labai svarbūs ir tai neatsiejama mūsų gyvenimo dalis.