Tag Archives: vaikai

Gerų tėvų geri vaikai. Tiesa ar melas?

Šeima… Jos įtaka vaiko gyvenimui, besiformuojančiam mentalitetui bei jo pasaulėjautai yra labai svarbi. Jeigu tėvai sugebės tinkamai išauklėti savo atžalas, tai jie užaugs dori, laimingi bei viskuo patenkinti. Tik ar tai tiesa? “Gerų tėvų geri vaikaivienas iš tų stereotipų, kurie gali būti klaidingi.

Visų pirma, kaip mes suprantame žodį geras, junginius geri tėvai ir  geri vaikai? Žodis geras yra gana abstraktus, todėl reiktų šiek tiek sukonkretinti. Koks žmogus yra geras? Atsakymas – toks, kuris turi teigiamas savybes, malonus, nesiekiantis pikto. Vienas iš pagrindinių klausimų – kas yra geri tėvai? Ar tie tėvai, kurie sugeba išmaitinti savo atžalas, ar tie, kurie myli ir tai parodo savo vaikams, ar tie, kurie turi daug pinigų, kuriais gali suteikti labai tvirtus pamatus savo vaikams, ar tie, kurie tiesiog suteikia jiems gyvenimą, o paskui leidžia kitiems juos užauginti (pavyzdžiui Radžio motina)? Mano manymu, geri tėvai yra tie, kurie nėra pagarsėję alkoholizmu ar kitokiomis ydomis, išklauso savo vaikus, moko bei rodo pavyzdį kaip reikia elgtis dorai, nežeminant savęs bei kitų. Kas yra geri vaikai? Visų pirma, geri vaikai klauso savo tėvų, sugeba atsirinkti kas yra blogai, o kas gerai be tėvų draudimo (omeny turiu alkoholį, rūkymą ir panašias nesąmones, kuriomis mėgsta piktnaudžiauti vaikai).

Taigi, grįžkim prie anksčiau minėto stereotipo. Neretai pasitaiko, kad gerų tėvų vaikai būna prešingi savo tėvams. Aišku, viskas priklauso nuo aplinkos. Šalia tėvų vaikas bus geras ir paklusnus, o draugų rate visiškai kitoks. To priežastis – noras pasirodyti “kietu”. Visada taip – kuo mandresnis, tuo labiau patinki draugams. Kaipgi reiškiasi tas vaikų “kietumas”? Kitų vaikų žeminimai draugų akivaizdoje, bebaimis žalingų medžiagų vartojimas (vėlgi alkoholis bei cigaretės), kartais agresyvumas, stengimasis atrodyti kuo labiau suaugusiais – pagrindinės problemos, kurios kamuoja vaikus. Galiu pasakyti, kad pamažu tai tampa netgi globaline problema. Kuo toliau, tuo daugiau tokių vaikų matome.

Didžiausia problema, kad tie geri tėvai nežino, kad jų atžalos nėra visai tokios, kokiais juos laiko. To tėvai nežinodami, negali auklėti bei ugdyti savo vaikų taip nesielgti. Tačiau aš kažkaip per daug rimtai į tai žiūriu. Juk vaikai iš tokio amžiaus išauga ir patys supranta, kada jie elgiasi netinkamai. Jeigu taip nebūtų, tai mūsų suaugusiųjų visuomenė būtų dar žiauresnė, dar blogesnė, būtų daugiau “blogiečių” nei “geriečių”. Gerai nors tiek, kad mūsų visuomenė nėra tokia labai bloga. Kas bus ateityje neaišku. Tačiau aš ir nesu linkęs prognozuoti.

Aišku, nereikia man čia taip jau labai visko hiperbolizuoti. Yra ir tų gerų vaikų, kurie sugeba viską pasverti, kada ir kaip gali elgtis be tėvų žinios, gerai mokosi, supranta, kas yra gerai ir blogai. Tai jau tėvų nuopelnas. Jei geras vaikas, tai geri ir tėvai. Reiškia, jie moka auklėti savo atžalas. Tačiau kartais būna netgi atvirkštinis variantas mano pateiktam stereotipui. Gerų vaikų blogi tėvai. Yra vienas pavyzdys ir mano gyvenvietėje. Tėvai alkoholikai, o sūnus yra susiradęs darbą, išlaiko savo tėvus, pats visai nevartoja alkoholio. Iš tikrųjų man reiktų kalbėti būtuoju laiku, nes dabar situacija truputį geresnė. Dabar tėvai gyvena truputį tvarkingiau. Gal juos būtent jų sūnus atvedė į protą?..

“Gerų tėvų geri vaikai”. Manyčiau, kad ši frazė yra gana teisinga, kol į ją nėra įsiterpęs žodis visada. Visokių vaikų yra. Geras ar blogas jis, tai nevisada priklauso nuo tėvų. Kaip sako: “Visokių yra, visokių reikia”

Kodėl tėvai nenori leisti suaugti savo vaikams?


Istorija, kuri verčia susimąstyti. Ar iš tikrųjų yra tokių žmonių pasaulyje? Aš kalbu ir apie pagrindinį istorijos veikėją, ir apie jo mamą.

Charakterizuokime veikėjus

Denis – pagrindinis šios istorijos veikėjas. Aktyvus sportininkas, kultūristas. Tik čia ir pasirodo didžiausia problema. Jis didelis išore, tačiau mažas viduje. Denis neturi pasitikėjimo savimi, gal netgi, savarankiškumo. Ir tikrai kaltas ne jis pats. Kalta jo mama, kuri yra valdinga, siekianti išlaikyti savo sūnų prie savęs iki gyvenimo galo. Denis nori išsilaisvinti iš mamos gniaužtų (tai galime spręsti iš jo pasiryžimo pakviesti merginą į pasimatymą), tačiau ji ir nepasitikėjimas savimi, to neleidžia padaryti.

Kyla du probleminiai klausimai:

  1. Kodėl tėvai nenori leisti savo vaikams suaugti?
  2. Ar galime sakyti, kad kuo daugiau jėgos išorėje, tuo mažiau jos viduje?

Kodėl tėvai nenori leisti savo vaikams suaugti?

Manau, kad tokių tėvų tikrai yra. Gali būti, kad kiekvienam iš mūsų kartais atrodo, kad mūsų tėvai mus vis dar laiko mažais. Kai tokia tėvų yda pasireiškia tikrai ne dažnai, sakykime retai, tai galime paaiškinti, kaip jų instinktyvumą, tą jausmą, kad vaikai jiems visada bus vaikai. Bet kai toji bloga ypatybė virsta tokiu įpročiu (viskas kontroliuojama, norima savo vaiką išlaikyti kuo arčiau savęs), kaip ji išreikšta šioje istorijoje, sakyčiau tai jau nebe yda, o liga. Sveiko proto žmogus su savo, iš pažiūros, jau 40-mečiu sūnumi taip tikrai nesielgs. Kas blogiausia, kad visos šios ligos pasekmės matosi ne mamos, bet sūnau elgesyje. Jis nedrąsiai pakviečia merginą į pasimatymą (tai gal ir daugeliui mūsų sekasi padaryti ne itin ryžtingai), pasimatymo metu kalbą veda mergina, o ne vyras, kai “vakarėlyje” pasirodo du, iš pažiūros narkotikus vartojantys, vaikinai ir iš jo išsijuokia, jis paprasčiausiai susirenka savo daiktus ir eina lauk. Aišku, galime sakyti, kad protingas žmogus taip ir padarytų. Tačiau, kitas, tokio sudėjimo vyras nebūtų leidęs iš jo šaipytis, o būtų “užmetęs jiems per sprandus”. Jūs galite sakyti, kad nieko kumščiais neišspręsi. Taip, jūs teisūs, tačiau tą akimirką šis vyras butų pasijutęs daug geriau. Tai tiesiog mano nuomonė.

Dar viena didelė bėda, mamos siekimas išlaikyti sūnų bet kokia kaina. kai Denis parėjo namo išgėręs vieną butelį alaus (ar sidro, vis tiek nesvarbu), ji pasako jam, kad jis toks kaip jo tėvas. Jo tėvas buvo alkoholikas. Viso to reikšmė – mama bando paveikti savo sūnų psichologiškai. Ir ne pačiais gražiausiais būdais.

Ši istorija, man asocijuojasi su Roberto iš serialo “Moterys meluoja geriau” situacija. Šis personažas taip pat yra “mamyčiukas”. Pirmame savo sezone, Robertas buvo toks pat kaip Denis. Visada turėdavo aiškintis savo mamai kur eina ir panašiai. Tačiau Robertas progresavo. Nors jis ir tebėra kartkartėmis tas “mamyčiukas”, tačiau jis tikrai savarankiškesnis. Kaip jis pasikeitė? Jį pakeitė moteris, atsiradusi jo gyvenime. Tai gal ir yra vienas iš problemos sprendimų būdų. Naujas žmogus Denio gyvenime, gali jį pakeisti į gerąją pusę.

Taip ir neatsakiau į savo iškeltą klausimą. Tai visgi, kodėl tėvai nenori leisti suaugti savo vaikams? Gal viso to kalta yra per didelė meilė? Mąstau ilgai. Nesugalvoju atsakymo. Gal jūs, skaitytojai, galit pateikti atsakymą, nes aš jau pasiduodu. Mano smegenėlės nesugeba surasti tinkamo ir vienareikšmiško atsakymo.

Ar galime sakyti, kad kuo daugiau jėgos išorėje, tuo mažiau jos viduje?

Šiuo atveju -taip. Kalbant apie realų gyvenimą, negaliu teigti tiesiai šviesiai, kad į mano iškeltą klausimą galima atsakyti tik neigiamai. Nedaug pažįstu, tokio dydžio žmonių. Tie, kuriuos pažįstu, tikrai nėra maži viduje. Tačiau grįžkim prie istorijos. Denis, tai jau kita istorija. Didžiausia jo problema, kad jis nesugeba atsakyti savo mamai. Netgi tada, kai jis pasakė, kad išeina su draugu į kiną, o jo mama supyko, jis pasakė, kad gali atšaukti susitikimą. Aš tikiu, kad Denis išeidavo pasižmonėti gana retai. O čia, vienas vakaras kažkur kitur, o ne su mamyte, ją labai supykdė. Negerai. Vis dėlto džiaugiuosi, kad Denis ryžosi išeiti. Čia buvo tas mažas jo vidinės jėgos prasiveržimų. Jeigu tokių prasiveržimų būtų daugiau, tai ir mama pradėtų žiūrėti kitaip į sūnų.

Mano manymu, Denis jau buvo ištroškęs tos laisvės, to jausmo, kad šalia tavęs yra kažkas daugiau, nei mama. Todėl jis ir ryžosi pakviesti į pasimatymą merginą. Be to, Denis jau nebe atrodo pirmos jaunystės. Nesakau, kad jis senas, bet kad nebelanko studijų paskaitų, tai tikrai. Manau, kad jis tokių akimirkų su mergina savo gyvenime turėjo labai mažai. O gal ir išvis neturėjo…

Labiausiai mane nustebino pabaiga. Net negalvojau, kad istorija gali baigtis būtent šitaip. Išvada viena – kad ir kas nutiktų, Denis grįš pas savo mamą. Kad ir į lovą… Graudu.

Reziumė

Tėvu kišimasis į vaikų pasaulį yra labai svarbus. Tačiau to nereikia daryti per ilgai. Jei tėvai nepastebi, kad jų vaikai jau suaugo, vaikai patys turėtų jiems tai priminti.