Pagaliau atėjo ta lauktoji balandžio 2d. Ilgai jos laukiau. Jai ruošiuosi jau nuo Naujų metų. Svarbiausias renginys, kuriame dalyvavau šiais metais. Šiemet Pagaliau atėjo ta lauktoji balandžio 2d. Ilgai jos laukiau. Jai ruošiuosi jau nuo Naujų metų. Svarbiausias renginys, kuriame dalyvavau šiais metais. Šiemet respublikinis Č.Kudabos konkursas vyko jau 11 kartą. Aš jame dalyvavau pirmą kartą ir įspūdžių tikrai buvo.

Iš Telšių išvykom 5.30 h. Laikas tikrai ankstus, taigi kažkiek tai kelio pramiegojau. Vėliau prasibudinau ir pasikartojau esminius dalykus. Štai, pagaliau mes jau ir Vilniuje. Prieš mano akis pasirodo gan didelis pastatas – Vilniaus pedagoginis universitetas. Visa grupė kulniuojam prie gamtos mokslų fakulteto. Ten jau minia žmonių (nors kaip vėliau pamatėme tai dar tikrai buvo nevisi):

Ką gi, kaip tradicija, renginio pradžiojo pakalbėjo protingi dėdės (profesoriai). Štai ir pirmas dalykas, kuris man nepatiko. Garsas buvo tiesiog tragiškas. Nieko nesigirdėjo, ką jie kalba. Tokiai miniai žmonių ir dar lauke kalbėti, galėjo pasirūpinti ir geresne aparatūra. Taigi po visų kalbų nuskubėjome į auditorijas, kur mūsų laukė užduotys. Aš tiesiog nekantravau, kol kai kurie nerimavo. Tikrai nemeluoju, buvau užsidegęs noru, kuo greičiau pamatyti užduotis ir jas pradėti spręsti.
Prasidėjo 2 valandos darbo. Pirmas įspūdis, pamačius užduotys, buvo: gan lengva. Vėliau aišku užduotys pasunkėjo. Tačiau palyginus su tomis, kurias yra tekę man spręsti, tai užduotys šiemet nebuvo kažkokios tai “superinės“. Aišku, ties kai kuriomis vietomis teko susimąstyti, kai kur ir atsakymo nežinojau, bet manau, kad mano rezultatai nebus labai blogi.
Įspūdžiai auditorijoje – neblogi. “Kontrolieriai“ įdėmiai mus stebėjo. Jei tik kas pasirodydavo ne taip, iš kart klausdavo: Ką ten turi?“ Aišku, ten buvo susirinkę sąžiningi žmonės ir “kontrolieriams“ tai tik pasirodydavo. Tačiau auditorijoje, iškilo antras dalykas, kas man nepatiko. Buvo labai ankšta. Baisiai mažai vietos. Spręsti užduotis reikėjo susispaudus. Tikrai patogumo nejaučiau spręsdamas užduotis.
Tačiau visa kita palika tikrai gerą įspūdį. Džiaugiuosi ten apsilankęs.

Išėjome į miestą. Ėjome pasivaikščioti po senamiestį, vėliau aplankėme ir “Energetikos ir technikos muziejų“. Va ten tai tikrai buvo labai įdomu. Tikriausiai vienas iš nedaugelio muziejų, kuriuose malonu vaikščioti ir stebėti eksponatus. Ypač patiko “žaislai“. Jie buvo ne tik skirti pasilinksminimui, tačiau puikiai supažindino mus su fizikos dėsniais, net geografiniais reiškiniais. Gaila, kažkaip nepagalvojau nufotografuoti tų “žaislų“, tačiau nufotogafavau kai kuriuos kitus eksponatus:

Beje, pamiršau paminėti, kad muziejuje mus visą laiką lydėjo labai charizmatiškas senukas (gidas). Matosi, kad žmogus turi daug patirties tiek savo darbo (inžinieriaus) srityje, tiek bendraujant su žmonėmis.
Na ką gi. Išėjome laukti atvažiuojančio autobuso. Jo laukėme Katedros aikštėje. Ten belaukiant autobuso, teko pamatyti žygiuojančiaus Vilniaus universiteto fizikus, kurie minėjo Fiziko dieną – FIDI 43:

Kitas privalumas iš šios išvykos tai, kad susipažinau su keliasi tikrai charizmatiškais ir draugiškais žmonėmis. Su jais buvo apie ką pakalbėti, galėjome aptarti Č.Kudabos konkursą ir pan. Gaila, tik tai, kad kažkaip daugiau pradėjom bendrauti jau keliaujant namo. Bet gerai ir tas, nei visai nekalbėti.

Taigi, užbaigsiu tuo, kad ši diena man praėjo labai šauniai. Tikrai nesigailiu išvykęs į Vilnių. Jei tik turėsiu progą, kitąmet vėl bandysiu. Ir užbaigdamas, taip pat noriu pasakyti, kad smagu matyti tiek daug žmonių susirinkusių į Č.Kudabos respublikinį GEOGRAFIJOS konkursą. Manau nesuklysiu pasakydamas, kad tai konkursas, į kurį susirenka daugiausia Lietuvos moksleivių.

P.S. Atsiprašau už nuotraukų neryškumą. Fotografuota buvo su telefonu, tame ir atsispindi nuotraukų kokybė.