Dauguma žmonių turi į ką tikėti (aišku ne visi tiki). Vieni tiki į Dievą, kiti į Budą, dar kiti į Alachą ir taip dar būtų galima daug vardinti. Žinome, kokios Pasaulyje yra pagrindinės religijos (islamas, krikščionybė, budizmas) ir jų atšakos (krikščionybė, stačiatikybė, induizmas ir dar daugybė pvz.). Bet ar mums reikia religijos? Kokią naudą mes gauname iš jos?
Taigi, kodėl man kilo šitoks klausimas. Kažkodėl taip susimąsčiau, kad ta religija neatnešė tiek gėrio kiek turėtų būti (mano manymu, religija yra siejama su gėriu, čia tik mano nuomuonė). Visų pirma – kryžiaus karai, antra – įvairūs teroro aktai, trečia – per didelis pasišventimas tai religijai, iš kurio nebelieka kitų vertybių gyvenime, kaip tik tikėti į Aukščiausiąjį ir atsisakyti kitų gyvenimo malonumų (turiu tokį pažįstamą žmogų).Man labai patiko viena karikatūra, kuri ir vaizduoja vieną iš religijos padarinių:

   Bet vėlgi, ar čia kalta religija? Man labai patiko vienos mokytojos išsakyta mintis: “Nėra blogų religijų. Yra tik blogi žmonės, kurie daro savo nedorus darbus, bandydami juos pateisinti, kad tai daro dėl religijos“. Iš tikrųjų taip ir yra. Juk, pavyzdžiui, kryžiaus karus žmonės pradėjo norėdami kitiem įskiepyti krikščionybę. Taigi, žmonės patys padaro taip, kad kartais religija atrodo neigiamai.
Kodėl mes išvis kažkuo tikim? Jeigu netikim velykų triušeliu, kalėdų seneliu (nors jis iš tikrųjų egzistuoja), nykštukais ir pan., tai kodėl mes tikim savo dievais. Kokių įrodymų turim, kad jie iš tikrųjų egzistuoja? Pagalvokim… Hmm… Sunku pasakyti. O kas mus verčia tikėti? Viskas prasideda nuo mažumės, kai tėvai pakrikštyja vaiką. Vėliau būna pirmoji kumunija, sutvirtinimo sakramentas. Na aišku taip ir liekam tais tikinčiaisiais. Bet blogiausia yra, kai normalūs suaugusę žmonės pradeda kurti kažkokius sambūrius, į kuriuos įtraukia ir mažus vaikus:

Pabandykim įsivaizduoti kaip pasaulis atrodytų be relegijos? Dar tebeturėtume dangoraižius JAV, nežinia kaip būtų susiklostęs daugumos Europos valstybių likimas, nebūtų tos moterų diskriminacijo kai kuriose šalyse ir pan. Gal iš tikrųjų mūsų pasaulis taptų gražesnis?
Vis dėlto kaip bebūtų, aš esu tikintis. Nors neinu kievieną sekmadienį į bažnyčią, nors nesu toks atsidavęs tikėjimui kaip kad gal reikėtų, aš vistiek tikiu. Tikiu ir tuo, kad religija nėra blogis. Religija tampa panaši į blogį tik dėl žmonių, kurie kuria blogį vardan religjos.