Oficialiai įvertinti
Ech… Galiu pasigirti, kad pagaliau sulaukėm. Sulaukėm diplomų, kuriuos užsitarnavom sukūrę švietimui skirtą svetainę. Diplomus gavome aš, mano bendraklasis Žymantas Baranauskas. Tiksliai negaliu pasakyti, bet man atrodo, kad diplomą gavo ir mūsų darbo vadovas, geografijos mokytojas Tomas Ubartas.
Už ką diplomai?
Pavasarį mokytojo Tomo Ubarto mokomos mokinių grupės susijungė vienam rimtam projektui. Nusprendėm sudalyvauti mokinių ir mokytojų darbų konkurse “Idėjos iš IT pamokų“. Nusprendėm sukurti internetinę svetainę skirtą Lietuvoje saugomoms teritorijoms. Tam pasitelkėme wordpress.com sistemą.
Aš ir Žymantas buvome paskirti svetainės administratoriais. Žymantas kūrė dizainą, svetainės išvaizdą, o aš apdorojau visą informaciją, kurią gavau iš kitų mokinių bei kurią susiradau pats ir talpinau ją į mūsų kuriamą svetainę. Likę mokiniai kūrė prezentacijas, pasitelkę Powerpoint pagalbą. mano manymu, galutinis variantas atrodo išties puikiai.
Taigi, galų gale sužinojome, kad gavo nominaciją “Už IT panaudojimą puoselėjant meilę gamtai“. Malonu žinoti, kad mūsų darbas vis dėlto buvo įvertintas. Ir labai gerai įvertintas.
Darbo įvertinimas
Tai, kad diplomus iš mokinių gavome tik aš ir Žymantas, dar nereiškia, kad dirbome daugiausiai ir sunkiausiai. Visi dirbo, kiek galėjo, kiek sugebėjo. Visi buvo verti diplomo, nes visi geografijos grupių mokiniai prisidėjo bent menkiausiai prie sukurtos svetainės. Noriu pasakyti, kad nesvarbu jog diplomuose puikuojasi tik mūsų su Žymantu pavardės, bet jais buvome įvertinti visi.
Kiti pastebėjimai
Gaila, bet už akies kliūna viena gramatinė klaida: “Telšių “Džiugo“ visurinės mokyklos“. Žinoma, tyčia nebuvo tai daroma, bet visgi, tokį raštą reikėtų rašyti atidžiau, nes čia ne šiaip koks popiergalis. Na bet nieko, nesikabinėkim prie klaidų, o džiaukimės tuo, ką turime.
Vardų reikšmės
Horoskopai, vardų reikšmės ir panašūs dalykai domina gana daugelį žmonių. Prisipažinsiu, aš pats nesu viso to mėgėjas. Tačiau vienas dalykas mane nustebino.
Viena mano labai gera draugė pasakojosi, kaip ji atrado vieną svetainę, kurioje pagal vardą aprašomi žmogaus asmenybės bruožai. Ji sakė, kad jai viskas kuo puikiausiai atitiko. Viską pasakojo su didžiuliu entuziazmu. Ji taip viską dėstė, kad net sugebėjo padaryti taip, kad aš irgi neiškenčiau ir pasitikrinau, ar iš tikrųjų viskas taip yra tiksliai aprašoma, kaip mano draugė pasakojo. Pats nepatikėjau tuo, ką skaitau. Atrodo, kad ten viską būtų parašęs mano geriausias draugas, kuris viską žino apie mane. Aprašyti asmenybės bruožai iš tikrųjų buvo lygiai tokie pat kaip ir mano bruožai( tik gal vienas kitas sakinys skiriasi nuo to, koks aš esu, tačiau prie to nebūtų galima labai kabinėtis). Iš pradžių pagalvojau, kad sutapimas. Nusprendžiau patikrinti. Nukeliavau pažiūrėti ką rašo apie mano geriausią draugą. Viskas tinka. Nukeliavau pažiūrėti ką rašo apie mano dėdę. Viskas tinka.
Negalėjau nepasidalinti šia svetaine su Jumis. Pasižiūrėkite, gal ir Jums pasirodys, kad viskas rašoma būtent apie Jus. Taigi, čia nuoroda į svetainę.
Domėjimasis tokiais dalykais gali atrodyti kitiems kiek juokingas, beprasmis. Nepaslaptis, aš irgi taip manau. Gal todėl, kad esu nusiteikęs skeptiškai prieš visokius horoskopus ar panašius dalykus. Tačiau kartais visiems užeina noras sužinoti ką nors apie save ir iš tokios pusės.
Nekasdieninė pamoka
Monotonija… Vienas iš tų dalykų, kurių nenorėtume patirti savo kasdienybėje. Pamokos mokyklose – ne išimtis. Kaip eilinį sykį, mūsų geografijos mokytojas Tomas Ubartas sugalvojo, o gal kur ir sužinojo (nežinau kaip čia buvo) naują mokymo metodą, kuris paįvairina tą rutiną pamokose (aišku nekalbant apie geografijos pamokas, kurios vos ne kiekvieną savaitę būna kažkuo kitokios). Taigi, apie viską nuo pradžių.
Šiuo metu geografijos pamokoje “žygiuojame“ per geopolitikos skyrių. Daug įvairių politinių dalykų. Fu… Nepatinka man politika. Bet ką padarysi, toks kursas, reikia jį pereiti nori nenori. Taigi, mokytojas liepė užeiti į geopolitika.lt svetainę, ten susirasti straipsnį apie Lietuvą. Sekančią pamoką, mums reikėjo ateiti į pamoką pasiruošus:
- trumpą straipsnio santrauką;
- apibūdinti kokia Lietuvos geopolitinė padėtis išryškinama straipsnyje;
- iškelti probleminį klausimą, po kurio užsimegztų diskusija.
Kaip visada, atsirado tokių, kurie atėjo į pamoką nepasiruošę. Šioje situacijoje nieko nepakeisi, taip visur ir visada buvo, yra ir bus. Tačiau didžioji dauguma buvome pasiruošę pamokai. Kadangi mūsų grupėje mokinių nėra daug (tiksliai neatsimenu, bet apie 15 panašiai), tai galėjome leisti susistumdyti suolus ir pasidaryti sau apvalųjį stalą. Taip galėjome sėdėti daug maž vienas prieš kitą ir laisvai diskutuoti. Taigi, kaip supratote, tas neįprastas mokymo metodas buvo diskusija, kurią turėjome patys ir užmegzti.
Pati diskusija nepasakyčiau, kad buvo ganėtinai nuobodi ar pan. Net man, kuriam nepatinka politiniai dalykai, tai visai patiko. Na, man visada patinka įsivelti į panašias diskusijas. Tik, aišku, tai darau turėdamas, ką pasakyti ir galėdamas savo nuomonę argumentuoti. Kai kuriomis temomis diskusija būdavo didesnė, kai kuriomis – mažesnė. Nustebino ir tai, kad į diskusiją įsitraukė netgi tie mokiniai, kurie dažniausiai tyli, o kai kurie gabieji, visą pamoką pratylėjo. Nors mokytojas ir bandė patempti vieną kitą už liežuvio, tačiau tie “tyleniai“ nelabai prakalbėdavo. Ką padarysi, tai tik jiems blogiau, ne mums… Tačiau nesigilinkime kur nereikia.
Norėčiau išskirti keletą pliusų, kuriuos galėčiau įžvelgti šiame mokymo metode:
- Nenuobodi pamoka
- Mažiau ar daugiau, tačiau visi yra priversti kalbėti
- Rinkdami informaciją, mokiniai iš arčiau susipažįsta su Lietuvos geopolitine padėtimi
- Rinkdami informaciją, mokiniai gali ne vien tik iš sausos teorijos, bet ir iš realių pavyzdžių sužinoti, kas yra geopolitinė padėtis
- Lavina mokinio oratorinį gebėjimą, nes pristatant straipsnį ar šiaip diskutuojant, kaip bebūtų taip, reikia kalbėti
- Mokinių bendravimas tarpusavyje (tai niekada nebus blogai)
Galvojau ir apie minusus. Tačiau nelabai sugalvojau, ką čia neigiamo įžvelgus. Gal kas nors iš buvusiųjų pamokoje ar šiaip sugalvojusių, koks gali būti minusas šio mokymo metodo pasireikš komentaruose…
Kuo daugiau tokių ar panašių mokymo metodų bus pamokose, tuo labiau mokinys eis su didesniu entuziazmu į pamokas, kurios tikrai nebus nuobodžios, monotoniškos. Smagu, kad mūsų mokytojas sugalvoja kaip paįvairinti pamokas. įdomu, iš kur jis semiasi šitokių idėjų?
Laimono blog'as 